Buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius planuojamą statyti Visagino atominę elektrinę vadina ekonomiškai nuostolingu projektu, kuriuo dabartinė valdžia siekia patenkinti savo politines ambicijas.
Rudenį Lietuvos piliečiai rinks Seimą ir dalyvaus konsultaciniame referendume dėl naujos Visagino atominės elektrinės. Nors energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius Rimantas Vaitkus sako, kad tai nepaveiks derybų su regioniniais partneriais ir strateginiu investuotoju – Japonijos kompanija „Hitachi“, tačiau Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius teigia, kad politikai turės įsiklausyti į tautos balsą.
Gediminas Vagnorius (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
– Į neeilinę sesiją susirinkę Seimo nariai pasisakė už konsultacinio referendumo surengimą dėl planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės (VAE). Kaip jūs vertinate VAE projektą?
– Šiuo metu Lietuvoje pagaminama daugiau elektros energijos negu sunaudojama. Pasiūla viršija paklausą net šaltuoju metų laiku. Dėl to naujos atominės elektrinės statyba, kaip liudija ekspertų išvados, dar labiau pabrangintų elektrą ir dar labiau mūsų valstybę pririštų prie Rusijos elektros tinklų. VAE projektas yra labiau politinė ambicija, dėl kurios lemiamą žodį tars ir šalies piliečiai. Džiugu, kad žmonių nuomonei neliko abejingi politikai. Labiausiai prie galimybės piliečiams pareikšti savo nuomonę referendume prisidėjo Krikščionių frakcijos Seime seniūnas Vidmantas Žiemelis, kuris surinko ne tik būtinus parašus, bet nenuleido rankų ir įtikino parlamentarus referendumo rengimą palaikyti balsuojant.
– Net jei referendumo rezultatai bus nepalankūs VAE planams, tai dar neįpareigos valdžios atsisakyti atominės elektrinės statybos.
– Žmonės kartais klaidinami manipuliuojant sąvoka „patariamasis referendumas“. Esą jis nieko nelems. Patariamasis ar konsultacinis referendumas turi tokią pat įpareigojančią galią, kaip ir kiti referendumai. Čia kalbama apie tokius klausimus, kurie gali būti sprendžiami ir ne referendumu, tačiau jis yra teisiškai įpareigojantis. Atsižvelgdama į referendumo rezultatus, politinė valdžia turės apsispręsti, ar vykdyti politinę ambiciją – už vienų metų valstybės biudžeto pajamas statyti VAE, kurios gaminama elektra būtų brangesnė nei rinkoje siūloma konkurentų, ar plėtoti kitus energetinius šalies pajėgumus.
– Kokie tie kiti šalies energetiniai pajėgumai?
– Pavyzdžiui, rugsėjo pradžioje Lietuvos elektrinėje bus paleistas naujas kombinuoto ciklo 450 megavatų (MW) blokas, kuris visiškai patenkins šalies elektros energijos poreikius. Jeigu visgi Lietuvai pritrūktų generuojamų elektros energijos pajėgumų, būtų galima pastatyti dar vieną energetinį bloką, kuris kainuotų vieną milijardą, bet ne kone 20 milijardų litų, kaip planuojama statyti naujoji atominė elektrinė.
– Vienas argumentų, pateikiamas VAE statybų šalininkų, yra maža būsimos elektros energijos kilovatvalandės kaina.
– Naujoji elektrinė yra politinė ambicija. Tą patvirtino ir nepriklausomi ekspertai, kurių manymu, naujoje elektrinėje gaminamos elektros energijos kaina bus 25–30 centų, o dabar Lietuva už importuotą elektros energijos kilovatvalandę moka 15–17 centų. Pastačius vieno rektoriaus atominę elektrinę, dėl rezervavimo galios trūkumo, mes būsime dar labiau pririšti prie Rusijos energetinės sistemos. Ketinama investuoti metų valstybės biudžetą į ekonomiškai nuostolingą projektą, dėl to Lietuvos piliečiai tokiu atveju turi tarti savo žodį – ar jie pritaria politinei ambicijai, turėti naują atominę elektrinę, ar pasisako už alternatyvius projektus, kurie nestumtų Lietuvos į finansinį užribį
– Žadama, kad VAE bus sukurta ir 3 tūkstančiai naujų darbo vietų.
– Jeigu vyriausybė planuoja už 17 milijardų litų sukurti tris tūkstančius darbo vietų, vadinasi, viena darbo vieta kainuotų apie penkis milijonus litų. Už tokią sumą galima sukurti keletą šimtų tūkstančių darbo vietų, jeigu tie pinigai būtų investuojami į efektyvias darbo vietų kūrimo sritis.
Per pastaruosius penkerius metus neatsirado nė vieno potencialaus privataus investuotojo, kuris sutiktų pasidalyti rizika. „Hitachi“ kompanija nėra investuotojas. Ji – reaktoriaus pardavėja ir rangovė, bet ne investuotoja. Pagrindinis ir vienintelis investuotojas yra Lietuvos valstybė, kuri ketina prisiimti visus įsipareigojimus šalies mokesčių mokėtojų vardu ir likimu. Jeigu šis projektas būtų ekonomiškai patrauklus, tai prie jo rikiuotųsi eilės potencialių investuotojų, kurie šiandien pasaulyje yra sukaupę pinigų ir ieško būdų, kaip tuos pinigus pelningai investuoti. Tad valstybė turi susimąstyti, ar ji nori prisiimti tokią riziką ir neišvengiamus nuostolius, kuriuos, deja, teks padengti mums patiems. Norėčiau paklausti, ar verta investuoti 20 milijardų litų vien tik tam, kad būtų pastatyta brangesnę elektrą gaminanti elektrinė, kuri apsunkintų prisijungimą prie kontinentinių elektros tinklų ir mūsų pasitraukimą iš Rusijos energetinės monopolijos.
– Dabar Lietuvoje veikiančios elektros biržos „Nord Pool Spot“ operatoriaus „Litgrid“ atstovai tvirtina, kad VAE Lietuvai padėtų tapti dar konkurencingesne elektros pardavimo rinkoje.
– Bandau įsivaizduoti, kaip Lietuva galėtų parduoti elektros energiją, kainuojančią apie 30 centų, kai Skandinavijoje elektros kaina biržoje yra apie 14 centų, o Vakarų Europoje – 16 centų. Nebent būtų reikalaujama, kad Lietuvos piliečiai primokėtų už eksportą. Elektros energija yra tokia pat prekė. Jeigu ekspertai skaičiuoja, kad naujoje atominėje elektrinėje bus trečdaliu brangesnė energija, nei yra dabar elektros biržoje, tai kaip ją galima parduoti ir kas ją pirks? Šiandien nepanaudojamas visas Elektrėnų elektrinės pajėgumas vien dėl to, kad ji pagamina brangesnę elektros energiją, nei galime įsigyti elektros pardavimo rinkoje. Jei Lietuvos Vyriausybė pastatys atominę elektrinę, kuri taip pat gamins brangesnę elektros energiją, tada be darbo stovės dvi elektrinės. Mes nesame kokia nors arabų valstybė, kuri nežino, kur dėti už naftą ar dujas gaunamų pinigų. Investuoti į nuostolingą projektą vien tam, kad būtų pagaminta brangesnė elektra ir padidinta priklausomybė nuo Rusijos, yra vien tik abejotinos vertės politinė ambicija.
– Bet ar pasisakę prieš VAE neapsijuoksime viso pasaulio akivaizdoje?
– Kol kas Lietuva dar nėra priėmusi jokių įsipareigojimų ir nėra pasirašiusi sutarčių. Iki referendumo taip pat nebus priimti jokie pamatiniai įsipareigojimai, todėl referendumas niekaip negali pakenkti Lietuvos prestižui ar atnešti kokių nors finansinių nuostolių. Referendumas gali tik išgelbėti Lietuvą iš naujos finansinės avantiūros, kuri 10–20 metų atitrauktų varganas šalies lėšas nuo būtiniausių žmonių poreikių tenkinimo.
Reikia įsivaizduoti, kas nutiktų bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje, jeigu jos vyriausybė sumanytų investuoti į projektą visų metų valstybės biudžetą, ypač jei tas projektas ekonomiškai nuostolingas. Tokių dalykų civilizuotoje teisinėje valstybėje negali įvykti. Visa laimė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnis numato galimybę visus valstybės ir tautos gyvenimui svarbius klausimus spręsti referendumu.
Minėjau, kad jau dabar Lietuvos elektrinės pagaminamos elektros kiekis patenkina visus Lietuvos poreikius, neskaičiuojant veikiančių kitų hidro- ar termofikacinių elektrinių bei galimybės elektros energijos pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Rudenį, paleidus naują bloką Elektrėnuose, pagamintos elektros kiekis padidės dar 20–25 procentais.
Marius EIDUKONIS
