NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis (Japas de Hopas Scheferis) mano, kad prieš pradedant Aljanse steigti energetinio saugumo institucijas reikėtų nuodugniau išsiaiškinti, ar jų šiuo metu reikia.
“Spręsti dar anksti. Iš pradžių reikia išsiaiškinti, ar reikalingas koks nors organizacinis darinys ir kur jis būtų, nes paprastai tokius centrus nori turėti daugiau nei viena valstybė”, - Briuselyje Baltijos šalių žurnalistams sakė J.de Hoopas Schefferis.
Jis pridūrė suprantąs tokią instituciją steigti siūlančios Lietuvos motyvus.
“Suprantu Lietuvos poziciją. Jūs daug geriau žinote, ką reiškia būti energetiškai priklausomiems nuo kitų. Esu tikras, kad Lietuva bus labai aktyvi šioje srityje”, - sakė generalinis sekretorius.
Jis taip pat patikino, jog Aljansui rūpi jo narių energetinis saugumas ir pažymėjo, kad bendra pozicija šiuo klausimu bus suformuota balandžio pradžioje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Rumunijoje.
Premjeras Gediminas Kirkilas neseniai parėmė sumanymą siekti, kad NATO įsteigtų ir įkurdintų Lietuvoje analitinį energetinio saugumo centrą.
Tokiam parlamentarės Rasos Juknevičienės pasiūlymui pritaria ir Lietuvos ambasadorius NATO Linas Linkevičius, raginantis Lietuvą ir toliau palaikyti aktyvią diskusiją Aljanse šia tema bei svarstyti galimybę užsiimti kol kas bent nacionalinio lygmens tokio pobūdžio centro kūrimu.
Lietuva ir jos Baltijos kaimynės Latvija bei Estija yra vadinamos ES “energetinėmis salomis”, nes yra visiškai priklausomos nuo energijos išteklių tiekimo iš Rusijos, o elektros jungčių su Vakarų energetinėmis sistemomis projektai tebėra derybų ir stadijoje.
Energetinio saugumo problemų turi ir kitos Europos šalys, nes daugeliui jų energetiniai resursai - dujos ir nafta - tiekiami taip pat iš Rusijos. Nuogąstaujama, kad Rusija savo monopolinę energijos išteklių tiekėjos padėtį gali naudoti politiniam spaudimui.
