Jungtinės Valstijos tikriausiai skirs du batalionus, dar po batalioną tikriausiai skirs Vokietija ir Didžioji Britanija, rašo JAV dienraštis „The Wall Street Journal“, cituodamas Amerikos ir Europos pareigūnus.
Briuselyje viešintis JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Robertas Workas (Robertas Vorkas) patvirtino tokį bendrą pajėgų dydį ir sakė, kad šis kontingentas yra atsakas į suintensyvėjusią Rusijos veiklą prie Baltijos šalių, kur pastaruoju metu didėjo įtampa.
„Rusai šiuo metu atlieka daug iš anksto neskelbtų pratybų palei sienas, jose dalyvaujančių karių skaičius didelis, – R.Workas sakė interviu dienraščiui. – Mūsų požiūriu, galima sakyti, kad toks elgesys yra nepaprastai provokuojantis.“
Tuo tarpu Rusijos pareigūnai ne kartą sakė, kad jų ginkluotųjų pajėgų stiprinimas ir intensyvesnės pratybos yra atsakas į NATO pajėgų perkėlimą netoli šalies sienų ir agresyvią poziciją Maskvos atžvilgiu.
NATO gynybos ministrai vasarį iš esmės pritarė nenuolatiniam Aljanso pajėgų dislokavimui Rytų Europoje, nors diplomatai sakė, kad dėl šių pajėgų dydžio dar nenutarta. NATO karinis sparnas – Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje štabas (SHAPE) – išsiuntė rekomendacijas Aljanso būstinei Briuselyje, kurios dabar yra nagrinėjamos.
Aljanso pareigūnai nori užtikrinti, kad tai būtų daugelio šalių misija, prašydami mažesniąsias sąjungininkes prisidėti ne savo kovos kontingentu, o kitokiais būdais – pavyzdžiui, logistikos organizavimu.
Nemažų Vokietijos pajėgų dalyvavimas bus ypač svarbus, sakė NATO pareigūnai, aiškindami, kad taip būtų sukurtas veiksmingas Rusiją atgrasantis veiksnys, be to Berlynas labiau prisidėtų prie Aljanso veiklos.
Vokietijos pareigūnai penktadienį sakė svarstantys savo šalies galimybes, artėjant liepą Varšuvoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Berlynas norėtų vadovauti batalionui, kuris būtų dislokuotas Lietuvoje, bet galutinis sprendimas dar nepriimtas.
Vienu iš ginčų objektų gali tapti klausimas, ar kiekvieno bataliono pėstininkų pajėgos turėtų sudaryti vienos, ar kelių šalių kariai. Kai kurie NATO pareigūnai mano, kad kiekvienas batalionas turėtų būti sudarytas iš vienos šalies karių, kad jie galėtų veiksmingai kautis.
Vis dėlto JAV ir NATO pareigūnai pabrėžė, kad toks kontingentas galėtų tapti realiu atgrasomuoju veiksniu Rusijai tik tokiu atveju, jeigu jis veiktų viso Aljanso vardu ir naudotųsi jo vadovavimo bei kontrolės sistema.
Lenkija ir Baltijos šalys spaudžia, kad šis Aljanso karinis dalyvavimas būtų kiek įmanoma didesnis. Vis dėlto JAV, Vokietija ir Britanija pabrėžė, kad tos pajėgos turi atitikti 1997 metų NATO ir Rusijos sutartį, draudžiančią Aljansui pastoviai dislokuoti dideles pajėgas arti Rusijos sienų.
Kadangi tame dokumente tikslus pajėgų dydis nėra įvardytas, NATO pareigūnų nuomone, keturių batalionų dislokavimas atitiktų galiojančius suvaržymus. Be to, Vokietijos ir JAV pareigūnai pabrėžė, kad tos pajėgos bus rotuojamos, siunčiant jas į Baltijos regioną ir iš jo išvedant, todėl tai nebus nuolatinis dislokavimas.
Estijos gynybos ministerijos atstovas Andresas Sangas sakė dienraščiui „Postimees“, kad dar per anksti kalbėti, kiek karių bus papildomai dislokuota regione ir kuriose šalyse.
„Sprendimai dėl potencialaus sąjungininkų dalinių išdėstymo tikriausiai bus priimtas per NATO gynybos ministrų susitikimą birželį, prieš NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje. NATO narės jau kurį laiką pabrėžė būtinybę didinti dalyvavimą mūsų regione dėl sudėtingos saugumo padėties. Taigi, tokios naujienos yra itin sveikintinos“, – pabrėžė A.Sangas.
