Pasaulio temperatūros žemėlapyje, kurį sudaro NASA, smarkiai išsiskyrė šiaurės vakarinė Kanados dalis, Aliaska, ir didžioji Sibiro dalis, ten ir vyksta didžiausias atšilimas, temperatura šiuose plotuose lenkia normą iki 5 laipsnių. Šiaurės Kinija ir Mongolija taip pat patyrė daug aukštesnę temperatūrą, nei įprasta.
Nedidelė pasaulio dalis šyla lėčiau. Balandį didžiojoje Antarkties dalyje, pietryčių Azijoje ir šiaurės rytų Kanadoje temperatūra buvo žemesnė už normą.
Europoje orai balandį taip pat nedžiugino, sulaukėme sniego ir šalčio. Temperatūra buvo žemesnė už normą.
Štai kaip atrodė Europa balandžio pabaigoje:
Pernykštis balandis šilčiausias, šis – antroje vietoje
NASA mokslininkai iš Goddard instituto kosminių tyrimų centro (GISS) Niujorke teigė, kad 2017 metų balandis buvo antras šilčiausias balandis per pastaruosius 137 metus, kuomet šiuolaikiškai registruojami duomenys.
Praėjęs mėnuo buvo 0,88 laipsnių Celsijaus šiltesnis, nei vidutinė balandžio temperatūra (lyginant su 1951-1980 metų norma). Dvi didelės balandžio temperatūros anomalijos įvyko per pastaruosius dvejus metus.
2016 metų balandis buvo šilčiausias nuo įrašų fiksavimo pradžios, jis normą viršijo 1,06 laipsnių Celsijaus. Šis, 2017 metų balandis, buvo tik šiek tiek šiltesnis už trečioje vietoje likusį balandį, kuris buvo užfiksuotas 2010 metais ir buvo 0,87 laipsniais šiltesnis už normą.
Kas mėnesį GISS komanda atlikdama temperatūros analizę surenka duomenis iš maždaug 6300 meteorologinių stočių visame pasaulyje. Moderniai apskaičiuoti temperatūrų įrašai prasideda nuo 1880 metų, nes ankstesni stebėjimai neapėmė pakankamai planetos teritorijos.
Mėnesio analizės kartais atnaujinamos, jei gaunami papildomi duomenys, todėl rezultatai kartais gali keistis.
Nerimą kelia ne atskiri mėnesiai, o tendencijos
Dr. Chris Huntingford, klimatologas iš ekologijos ir hidrologijos centro, sakė, kad daugelis žmonių netiki klimato modeliais ar statistikomis, bet reikėtų tikėti tuo, nes viskas vyksta prieš mus.
„Mes nuolat tiesiogiai matuojame temperatūrą, kuri atitinka arba viršija anksčiau užregistruotą. Paprasčiau tariant, klimato kaita tampa vis labiau pastebima“, – kalbėjo jis.
„Kyla klausimas, kada Žemei iškils pavojus, jei mes ir toliau eisime šiuo atšilimo keliu? Ar įmanoma įdiegti mechanizmus, kurie sulėtintų ar sustabdytų besiformuojančią tendenciją? Mes esame potencialiai rizikingoje ir neištirtoje teritorijoje“, – pridūrė jis.
Profesorius Piers Forster, klimatologas Leeds universitete, sakė, kad mes turime būti labai atsargūs ir per daug nesusitelkti tik į pavienius karščio epizodus. Nes svarbiausi klimato kaitos įrodymai yra ilgalaikio temperatūros didėjimo tendencija, o mes tikrai tai matome.
