- Kokių orų galime tikėtis artimiausiu metu?
- Dabar yra šalta ir artimiausiomis naktimis vietomis šals iki 16-19 laipsnių. Tai priklauso nuo debesuotumo. Jeigu debesys dengia, tai šaltis menkesnis, priešingu atveju – atvirkščiai. Prie jūros savas klimatas. Taip, kad iki 19 laipsnių šalčio bus tik kai kur. Kol kas yra labai ramu (be vėjo), todėl orai yra santykinai šalti, bet komfortiški. Nėra žvarbumo. Jei tik atsirastų vėjas, tada būtų gerokai blogiau.
- Metus pradėsime su rimtesniais šalčiais, o kas laukia vėliau?
- Tokie šalčiai, gal šiek tiek menkesni, išliks didžiąją kitos savaitės dalį. Šaltus orus atnešė aukšto slėgio sritis iš šiaurinės Skandinavijos pusės. Įdomu tai, kad šalti orai nusidriekė net iki pietų Europos. Toje pačioje Antalijoje temperatūra pastarosiomis dienomis yra žemiau 10 laipsnių šilumos.
Po Naujųjų metų šalto oro sritis pradės silpti. Šaltis pamažu slūgs. Tas procesas truks apie savaitę. Šaltis lengvai nepasiduos. Lietuvoje turėsime gražaus šaltuko iki kitos savaitės pabaigos. Kažkur sausio 10-11 d. Lietuvą turėtų pasiekti šiltesni orai iš pietų.
Temperatūra greičiausia nepakils virš 0, bet nenustebčiau, jei prie jūros būtų ir taip. Prognozuoti orus po daug dienų yra nedėkingas dalykas, bet bendros tendencijos bus tokios.
- Kodėl žiema pastaraisiais metais vis užsivėlina?
- Taip, šiemet žiema vėl užsivėlino. Taip yra dėl klimato kaitos – globalinis atšilimas. Kol kas bendra tendencija yra tokia – vėluoja ruduo, žiema ateina vėliau (kartais net po Naujųjų metų), o pavasaris toli gražu ne visada nusitęsia į vasarą.
Užpernai pavasaris įgijo tokių lengvos isterijos bruožų – jo kaip ir nebuvo. Tačiau praėjusiais metais pavasaris prasidėjo labai anksti ir šiltasis laikotarpis atėjo greitai. Viskas priklauso nuo konkrečios žiemos. Užpernai žiema buvo stipri, temperatūra žemiau 25 laipsnių laikėsi beveik 2 savaites. Tad pavasaris tęsėsi gal dvi-tris kalendorines dienas. Ir po to prasidėjo vasara.
Pernai – kitas vaizdas. Žiema buvo silpna, žemė pradėjo šilti gana anksti, todėl gamta prabudo greičiau.
- O koks galėtų būti 2016-ųjų žiemos-pavasario orų scenarijus?
- Labai nedėkingas dalykas prognozuoti scenarijus, nes tikėtina, kad bus kitaip nei pasakei (juokiasi). Jeigu sąžiningai, tai mokslas patikimų ilgalaikių prognozių metodų neturi. Šiuolaikinė meteorologija susidoroja su taktiniais uždaviniais. Todėl įmanomos vidutinės trukmės prognozės – apie mėnesio trukmės. Bet sakyti, kas laukia po trijų mėnesių ar metų – negalima.
- Ar Naglis Šulija remiasi senolių taikytais orų prognozių metodais pagal gyvūnus ar augalus?
- Ne (juokiasi). Manau, kad protėviai ir senoliai, kurie tai suprato baigia išmirti. Rasti rimtą senolį, kuris stebėtų gamtą būtų didelis iššūkis. Tarkim, jei riebūs kiškiai, tai žiema bus šalta, nes jie sukaupė riebalų sluoksnį. Ne. Tai susiję su mitybos sąlygomis. Kiek teko stebėti – riešutai arba šermukšniai su šio žiemos sezono prognozėmis niekaip nebesusiję.
Bet savo malonumui mėgstu pasikalbėti su ūkininkais, kurie pjovė kiaules. Kiaulės kasa daug pasako. Galima šaipytis, galima ne, bet kol kas man patinka, ką pasako kiaulės kasa. Pernai buvo tokia plonytė, trumpa – kokia ir žiema. O šiais metais draugai atsiuntė nuotrauką, kur kasa su dviem gumbais. Tai reiškia, kad žiemą turėtume sulaukti dviejų šalčio bangų. Vieną jaučiame dabar, kita turėtų būti vėliau.
- Ar orai dar sugeba jus nustebinti?
- Ne. Kartais dar nustebina tautiečių reakcija į orus. Po žiauriausios sausros pirmas lietus ir jau pasigirsta kalbų, kada sulauksime gražių orų. Kartais galvoju, kad tikram lietuviui orai visada yra blogi. Karšta – blogai, šalta – blogai. Viską apibendrinus, lietuviams tinkamiausias klimatas būtų Havajuose arba Tenerifėje, kur pastovus klimatas.
- Ar dėl klimato kaitos galime netrukus sulaukti Lietuvai nebūdingų gamtos anomalijų?
- Niekas negali pasakyti. Klimatologai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje daugėja ekstremalių reiškinių – kai smarkiai sninga, stipriai pliaupia, staiga užkepina. Tokių reiškinių Lietuvoje tik daugės.
