Teisėjų garbės teismas Kauno apygardos teismo teisėjai Neringai Venckienei skyrė drausminę nuobaudą - papeikimą.
Teisėjai N. Venckienei drausmės byla buvo iškelta pernai rugpjūtį dėl jos veiksmų rašant skundus, pareiškimus ir kitus dokumentus artimo giminaičio Drąsiaus Kedžio vardu.
Drausmės byla buvo iškelta pagal verslininko Andriaus Ūso ir D. Kedžio mažametės dukters motinos Laimutės Stankūnaitės skundus. Juose teigiama, kad Kauno apygardos teismo teisėja savo veiksmais ir pasisakymais visuomenės informavimo priemonėse galimai pažeidžia Teisėjų etikos kodekse minimus pagarbos žmogui, lojalumo valstybei, nešališkumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus.
Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad teisėja N. Venckienė, bendraudama su žiniasklaida bei viešai reikšdama nuomonę apie netinkamą ikiteisminio tyrimo eigą ir ikiteisminio tyrimo institucijų darbą, išsakydama neigiamą nuomonę apie kitus asmenis ir viešai kaltindama juos, taip pat rašydama skundus ir prašymus brolio D. Kedžio vardu bei įžeidžiamais, nepagarbiais ir necenzūriniais žodžiais pavadindama asmenis, dėl kurių dokumentai buvo rengti, pažeidė Teisėjų etikos kodekso pagarbos žmogui, lojalumo ir pagarbos valstybei, teisingumo ir nešališkumo, padorumo ir pavyzdingumo principus.
Teisėjų garbės teismas pažymėjo, kad pagal Teismų įstatymą Teisėjų etikos kodekso reikalavimų laikymasis teisėjui yra privalomas, todėl teisėja N. Venckienė savo kaip Lietuvos Respublikos pilietės teises ir pareigas turėtų įgyvendinti taip, kad būtų laikomasi ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, nes ji yra ne tik Lietuvos Respublikos pilietė, bet ir teisėja, kuriai taikomi specialūs elgesio standartai.
„Teisėjos N. Venckienės poelgiais buvo pažemintas teisėjo vardas ir pakenkta teismo autoritetui“, - skelbdamas sprendimą teigė Teisėjų garbės teismo primininkas Antanas Simniškis.
Teisėjų garbės teismas, pasisakydamas dėl drausmės bylos iškėlimo termino, kuris neturi viršyti trijų mėnesių nuo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sužinojimo apie konkretų nusižengimą, konstatavo, kad drausmės byla N. Venckienei buvo iškelta praėjus 6 mėnesiams nuo teikimo, tačiau tai lėmė ne atsakingų institucijų neveiklumas, o pačios teisėjos atostogos ir sirgimai, todėl drausmės byla iškelta teisėtai ir nepažeidus nuostatų dėl drausmės bylos iškėlimo terminų.
Papeikimas - ne griežčiausia, o vidutinio sunkumo bausmė, kurią Garbės teismas galėjo skirti N. Venckienei. Teisėjų drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija galėjo pareikšti pastabą arba griežtą papeikimą.
Garbės teismas drausmės byloje taip pat gali pasiūlyti Prezidentui ar Seimui atleisti teisėją iš pareigų, pasiūlyti Prezidentui kreiptis į Seimą dėl apkaltos teisėjui.
Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui. Tokius skundus Aukščiausiajame Teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Skundą turi teisę paduoti teisėjas ir drausmės bylą iškelti pasiūlęs subjektas.
Kovo 18-ąją Teisėjų garbės teisme bus nagrinėjama kita teisėjai N. Venckienei iškelta drausmės byla pagal Teisėjų tarybos teikimą ir L. Stankūnaitės pareiškimą dėl viešų teisėjos pasisakymų, kuriais taip pat galėjo būti pažemintas teisėjo vardas.
