Vyriausybė, viliojanti užsienio verslininkus įvairiomis lengvatomis, dėl bankrutuojančių savų nesiteikia pajudinti nė piršto. Pusėje Europos šalių pajamų kartelė, nuo kurios įmonės turi mokėti PVM, pakelta aukščiau nei Lietuvoje. Tačiau valdžios atstovai nukirto: Lietuvoje lengvatų nebus, mat valdininkams reikėtų vargintis prašant Europos leidimo.
Tingi dirbti
Finansų ministrės Ingridos Šimonytės vadovaujama Finansų ministerija be diskusijų atmetė Seimo siūlymą palengvinti dalią smulkiesiems verslininkams. Buvo siūloma padidinti įmonėms metinių pajamų kartelę nuo
100 000 litų iki 300 000 litų, iki kurios nereikėtų mokėti PVM. Motyvas - reikėtų prašyti Europos Komisijos (EK) leidimo. Tiesa, net mūsų kaimynai latviai jau be vargo išsiprašė ribą padidinti iki 172 000 litų. Dėl lengvatų susiderėjo ir lenkai.
Tačiau Finansų ministerijos Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Žygintas Grekas patikino, kad Lietuvoje palengvinimo greičiausiai nebus.
“Lietuvoje ir taip yra viena aukščiausių ribų Europos Sąjungoje, be to, tam reikalingas Europos Komisijos leidimas. Na, reikėtų jiems argumentuoti. Finansų ministerija pradėjo konsultacijas su visuomene, kur svarstomas siūlymas didinti ribą nuo 100 000 iki 150 000 litų. Priklausomai nuo konsultacijų, bus sprendžiama dėl kreipimosi į EK reikalingumo. Nuo rugpjūčio pradžios pasiūlymų ir pastabų, turbūt reikėtų sakyti, nėra. Arba labai nedaug", - paaiškino Ž.Grekas.
Pagalbos turi maldauti
Finansų ministerijos duomenimis, nuo 1998-ųjų iki 2010-ųjų infliacija Lietuvoje išaugo 37,5 proc. Tad, anot Ž.Greko, galbūt ir vertėtų palengvinti mokesčių naštą. Bet Finansų ministerija to nebūtų linkusi daryti, jei žmonės neužvers ministerijos maldavimais. Visgi Finansų ministerija pripažįsta, kad dėl lengvatos atpigtų dalis prekių, o verslas galėtų bent šiek tiek kvėpuoti. Bet, pasak Ž.Greko, pritaikius lengvatą, būtų prarasta nemaža suma pajamų į biudžetą.
“Pasibaigus konsultacijoms, medžiaga bus teikiama Vyriausybei spręsti, ar kreiptis į EK. Galbūt kai kam padėtų ribos padidinimas, bet 80 procentų ir taip savanoriškai moka PVM, nelaukdami, kol pasieks 100 000 litų", - Finansų ministerijos nenorą stengtis paaiškino jis.
Reikia vienodų sąlygų
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Vytautas Galvonas tikino, kad po tokių ministerijos sprendimų turėtų kilti dar didesnė iš skęstančios Lietuvos į užsienį bėgančiųjų banga.
“Net nebeįsivaizduoju - Lietuvoje vyksta verslo, kultūros, švietimo genocidas. Atlaikėme sovietinę santvarką, bet šitos tikrai nebegalime atlaikyti. Praėjusią savaitę lankėsi smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai. Juk tos kartelės pakėlimas ir buvo vienas pagrindinių jų reikalavimų. Vyriausybė kalba apie smulkiojo ir vidutinio verslo palaikymą, bet remia oligarchus", - piktinosi jis.
Pasak V.Galvono, Vyriausybė dabar dėl lengvatos atsirasiančius tariamus “nuostolius" skaičiuoja buhalteriškai. Pavyzdžiui, jau panaikindama 15 proc. PVM lengvatas ir pakeldama jį iki 21 proc. aiškino, kad bus surinkta milijonai. Tačiau išėjo šnipštas.
“Gavo papildomai gal 100 000 litų. O, pavyzdžiui, viešbučių atstovai prarado apie 150 milijonų litų. Tad kiek būtų biudžetas gavęs nuo tų 150 milijonų? Užsienio verslui dar net primokama, kad tik jis čia ateitų. Duokite tas pačias sąlygas mūsų verslui - ištvertų visus vėjus kaip ąžuolai. Valstybėje yra dabar taip, kaip tame posakyje, kad tarybiniai mokslininkai sukonstravo melžimo aparatą, kuris iš kiekvienos karvės ištraukia 2 litrais daugiau pieno, negu ji gali duoti. Tad norisi sakyti - bėkite iš čia", - sakė seimūnas.
Vyriausybė smulkiojo verslo negirdi
Artūras Mackevičius, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojas:
Ministerija klaidingai informuoja - ES yra aukštesnė kartelė, apie 100 000 eurų. Tai ir išeitų apie 345 000 litų. ES mums didinti ją leidžia. Atsisakymas pakelti PVM neapmokestinamo pelno kartelę iki 300 tūkst. litų per metus reiškia visišką verslo visuomenės ignoravimą, nors mes jau seniai siūlėme Vyriausybei tai padaryti. Tai padėtų atsistoti ant kojų tiems verslininkams, kurie neturi didelės apyvartos. Juk mažos įmonės sumoka daugiausia mokesčių. Kadangi smulkiajame versle našumas yra mažesnis visame pasaulyje, išlaidos yra didesnės, lieka mažai pinigų, dalis dėl to ir bankrutuoja. Todėl Finansų ministerijos žingsnis yra neetiškas.
Pirmiausia nereikėjo nė jokios “rubrikos" konsultuotis su visuomene - siūlymai jau pateikti seniai, tiesiog reikėtų juos išsitraukti iš stalčių. Be to, skaičiuojant, kiek valstybė prarastų pinigų, reikia suskaičiuoti, kiek prarandame verslų dėl lengvatos nebuvimo. Bet išsamesnės analizės Vyriausybėje neteko matyti. Reikėtų nepriklausomų analitikų valdžioje, o ne tokių, kurie buhalteriškai žiūri, kaip surinkti biudžetą. Gali būti ir stambaus verslo protegavimas. Tad pats trumpiausias kelias - nieko nelengvinti ir kelti mokesčius, bet visa tai išsilieja į mokesčių vengimą ir didžiulę emigraciją. Tad prarandame gerokai daugiau.
Ignas Jačauskas
