„Nusprendžiau kandidatuoti į Vilniaus merus kaip savarankiškas ir nepriklausomas kandidatas. Turiu idėjų, energijos ir noriu visas jėgas skirti svarbiam tikslui. Sprendimą dalyvauti mero rinkimuose priėmiau tikėdamas, jog atėjo laikas žmonėms, kurie nebijo imtis asmeninės atsakomybės. Nepriklausydamas nuo politinių partijų galėsiu atstovauti visiems miestiečiams ir skirti visas jėgas Vilniui. Kviečiu kreiptis visus mane palaikančius, turinčius idėjų ar pasiūlymų Vilniui“, – teigia politikas.
Remiantis, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, gruodžio 12-oji yra paskutinė diena registruotis savarankiškiems rinkimų kampanijos dalyviams. Iš esmės tai reiškia, kad politikas nebeturi galimybių sukurti rinkimų komiteto savivaldos rinkimams, todėl turės dalyvauti rinkimuose savarankiškai, o prieš tai jam reikės surinkti 1750 parašus. Tačiau tikru iššūkiu M. Majauskui gali tapti rinkimų kampanijos finansavimas bei komandos subūrimas, nes, kaip sakoma, „lankstinukus turi kas nors nešioti“.
Šiuo metu žinoma, kad Vilniaus mero posto sieks Laisvės partijos kandidatas Tomas Vytautas Raskevičius, partijos „Laisvės ir teisingumas“ atstovas Artūras Zuokas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikas Valdas Benkunskas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuva“ kandidatas Lukas Savickas, Liberalų sąjūdžio politikė Eglė Radvilė, socialdemokratė Rasa Budbergytė, Regionų partijos atstovas Valdas Tutkus.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkas Mažvydas Jastramskis iš konservatorių pašalinto M. Majausko galimybes Vilniaus mero rinkimuose vertina gana nuosaikiai.
„Manau, kad jam antras turas nesišviečia, jeigu jis išsikeltų, bet, aišku, jis galėtų kažkiek balsų atimti balsų iš dešiniųjų. Nežinau, kiek. Dabartinis kontekstas, kuriame jis tapo tokia politine auka, sakykime, gali jam padėti, bet aš nematyčiau jo pasirodančio stipriai. Žinoma, tai spėlionės. Šiaip jo ėjimas gali atrodyti kaip bandymas priminti apie save, pasitikrinti savo galimybes rinkimuose Vilniuje, mąstant galbūt ir į priekį apie vienmandatę, kaip jam sektųsi. Kita motyvacija galėtų būti kaip ir politinis kerštas dešiniesiems“, – teigė M. Jastramskis.
Šiuo metu didžiausias galimybes patekti į antrą turą pagal daugelio partijų užsakomas visuomenės nuomonės apklausas turi buvęs Vilniaus meras A. Zuokas, tačiau didžioji intriga, kas susikaus su juo antrajame ture, kur ir vyks tikroji kova.
M. Majauskas jau yra išbandęs savo jėgas Vilniaus mero rinkimuose 2015 m. ir tuomet liko ketvirtas, surinkęs 8,71 proc. balsų. Bet tuomet itin stipriai pasirodė Remigijus Šimašius, kuris jau šiuose rinkimuose nebedalyvaus, o šįkart, be A. Zuoko, kito ryškaus favorito nėra.
2020 m. Seimo rinkimuose M. Majauskas nelaimėjo mandato Senamiesčio-Žvėryno apygardoje Vilniuje, nes nusileido dabartinei Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.
Tačiau dabar padėtis gali būti pasikeitusi, o politiko motyvaciją gali lemti keletas dalykų: pirma, savo rinkimų kampaniją jis gali „statyti“ ant iškovotos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos restoranams ir kavinėms, o tai paprastai aktualu tik didesnių miestų jaunesnei publikai, antra, gali būti malonu atimti balsus iš konservatorių kandidato V. Benkunsko, kuris partijoje vadovauja priežiūros komitetui, išmetusiam M. Majauską iš partijos.
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė sako, kad M. Majausko apsisprendimas dalyvauti Vilniaus mero rinkimuose savarankiškai paaiškintų, kodėl jis siekė išlaikyti aukštą natą konfliktuodamas su konservatoriais dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos. Tik klausimas, ar planas dalyvauti savivaldos rinkimuose yra konflikto pasekmė, ar jo priežastis.
„Klausimas, ar tai nebuvo toks iš anksto apgalvotas ėjimas, ir labai priklauso, kada tai buvo sugalvota, nes jeigu tai buvo sugalvota ne dabar, ne paskutinę minutę, tai labai neblogai paaiškiną galimą visą majauskiadą, kurią mes čia stebėjome. Galvoju, kad tai galėjo būti sugalvota kažkuriuo metu, bet tikrai ne vakar. Tai labai paaiškina, kodėl M. Majauskas tam tikru laiku nesustojo, o įtampą kėlė iki maksimumo“, – sako R. Urbonaitė.
Politologė teigia, kad ne paskutinį vaidmenį turbūt vaidina ir tai, jog dalyvaudamas mero rinkimuose M. Majauskas gali sumaišyti kortas konservatorių kandidatui V. Benkunskui, kuris konservatorių gretose vadovauja priežiūros komitetui ir iš esmės prisidėjo prie M. Majausko išmetimo iš partijos.
„Manau, kad jis gali suvelti visas kortas V. Benkunskui, nes tas aukos vaidmuo gali būti pakankamai paveikus. Klausimas, ar M. Majauskas negali sustabdyti V. Benkunsko atėjimo į antrą turą? Kad M. Majauskas gali nugalėti, aš negalėčiau teigti, nes neturiu apklausų ar kitų empirinių duomenų. Tai daugiau bendras vaizdas, bendras paveikslas, kad M. Majauskas nėra tas, kuris gali laimėti rinkimus, bent mano požiūriu. Bet paveikslas dar gali keistis“, – pažymi R. Urbonaitė.
