Dėl Rusijos muitininkų neprognozuojamų veiksmų kenčia ne tik mūsų krašto vežėjai ir pienininkai. Apie dirbtines kliūtis prabilo ir į šią valstybę koncertuoti vykstantys jauni Lietuvos atlikėjai.
Styginių instrumentų orkestro "Camerata Klaipėda" vadovas Vilhelmas Čepinskis, neseniai grįžęs iš gastrolių, pasakojo, kad niekur pasaulyje netenka susidurti su tokiomis kliūtimis, kokių kyla Rusijoje. Pasak jo, Rusijos muitininkai neprognozuojami.
"Kartais jie reikalauja instrumentų pasų, kartais į juos nekreipia jokio dėmesio. Kartą buvo konfiskavę violončelę, mat ji atrodė kitokia nei nuotraukoje, - LŽ stebėjosi smuikininkas. - Kiekvieną sykį atlikdami muitinės formalumus drebame, kad tik muitininkų nuotaika būtų gera ir jie nekibtų prie mūsų instrumentų."
Tenka įrodinėti
V.Čepinskis svarstė, kad styginių instrumentų pasų Rusija reikalauja norėdama apsidrausti nuo nelegalaus jų įvežimo arba išvežimo. "Tačiau mūsų instrumentai nėra neįkainojamos vertybės, neturime nė vieno pagaminto Italijos meistrų. Gal tik vienas kitas senesnis nei 100 metų, - sakė smuikininkas. - Kaskart muitininkams įrodinėjame, kad jie nėra vienetiniai kūriniai, bet pagaminti serijiniu būdu. Arba senųjų instrumentų kopijos. Tačiau ne visada tai suveikia. Labai daug lemia pareigūno nuotaika. Dažniausiai jie reikalauja instrumento paso, kur jis būtų detaliai aprašytas, nurodytas jo gamintojas, įsigijimo kaina ir nuotrauka. Lietuvoje tokių dokumentų seniai niekas negamina. Kartais mums patiems siūlo juos pasidaryti ir pažymėti įstaigos spaudu."
Kelionė į Permę
V.Čepinskis pasakojo ir praėjusią savaitę susidūręs su bėdomis išvežant instrumentą.
"Dalyvavome Permės filharmonijos 74-ojo sezono atidarymo koncertuose, - pasakojo smuikininkas. - Koncertu ir priėmimu skųstis negalėčiau, tačiau tą kelionę apkartino incidentas Vilniaus oro uoste rugsėjo 29 dieną. Buvome užsisakę bilietus orkestro muzikantams ir vieną bilietą atskirai violončelei." Šis instrumentas yra didelis, bet lėktuvo bagaže, pasak mizikanto, jo gabenti negalima, todėl teko pirkti atskirą bilietą, kaip keleiviui. Tačiau Rusijos oro linijų bendrovės "Utair" atstovai netikėtai pareikalavo sumokėti papildomą 420 eurų mokestį už violončelės vietą. "Nustebome, juk bilietas žmogui kainavo tik apie 100 eurų, o instrumentui kažkodėl reikia keturiskart brangesnio bilieto. Vietoje mums nepavyko nieko išsiaiškinti, su kompanijos atstovu taip pat nesusisiekėme, tad negalėdami užlaikyti lėktuvo išskridome be instrumento. Violončelininkė turėjo jį skolintis Rusijoje", - pasakojo V.Čepinskis.
Reikalavimai nesuprantami
"Camerata Klaipėda" administratorius Laurynas Preikša, jau grįžęs į Lietuvą, oficialiai paklausė "Utair" atstovų Lietuvoje "Baltic Clipper", kokiomis sąlygomis jis galėtų skraidinti violončelę į Rusiją. Vadybininkės atsakymas nustebino: "Kaip pavyko išsiaiškinti su oro linijų bendrove "Utair", instrumentas gabenamas lėktuvo salone. Jam turi būti perkamas atskiras lėktuvo bilietas, į kurio kainą neįskaičiuoti oro uosto mokesčiai."
"Tačiau bilietą juk turėjome, - stebėjosi kolektyvo administratorius. - Todėl papildomas oro linijų bendrovės darbuotojų reikalavimas pirkti per 400 eurų kainuojantį bilietą mums atrodė panašus į pasipinigavimą."
Koncerto Permės filharmonijoje vadybininkas Valerijus Kucerenka LŽ patvirtino, kad toks incidentas iš tiesų buvo. "Manau, oro linijų bendrovės "Utair" darbuotojai viršijo savo įgaliojimus ir neturėjo teisės prašyti papildomų pinigų už violončelę, - samprotavo LŽ kalbintas vadybininkas. - Kolektyvo dokumentai tvarkingi, violončelei buvo net nupirktas atskiras bilietas, tačiau oro linijų bendrovės atstovai dėl nežinomų priežasčių reikalavo sumokėti kažkokią priemoką. Mano praktikoje panašių atvejų iki tol nepasitaikė."
Problemos nežinomos
Kultūros vertybių departamento Kontrolės skyriaus išvežamų į užsienį kultūros vertybių poskyrio vedėja Audronė Arulienė prisiminė, kad prieš įstojant į Europos Sąjungą išvežantieji iš Lietuvos muzikos instrumentus iš tiesų privalėdavo pasirūpinti ir jų dokumentais. "Tačiau dabar remiamasi visai kitais teisės aktais ir senoji tvarka nebegalioja, - informavo A.Arulienė. - Šiuo metu mes išduodame išvežimo dokumentus tik senesniems nei 100 metų instrumentams, kurie išgabenami iš Lietuvos negrąžinamai. Vykstant į trečiąsias šalis koncertuoti ar dirbti užtenka įvažiuojant užpildyti deklaraciją. Tą patį reikia atlikti iš išvykstant. Aišku, būtų puiku, jei atlikėjai vežiotųsi ir instrumentų nuotraukas bei detalų jų aprašymą."
Kultūros ministerijos Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėjai Daivai Dapšienei "Camerata Klaipėda" problemos taip pat buvo naujiena. "Būtų idealu, jei ponas V.Čepinskis pats parašytų raštą ministerijai, kuriame nurodytų incidento aplinkybes, - patarė D.Dapšienė. - Lietuvos kultūros ministerija ir Rusijos Federacijos kultūros ministerija yra pasirašiusios tarpžinybinę bendradarbiavimo sutartį, tad mes galime kelti minėtą problemą. Šį faktą įtrauksiu į problemų sąrašą. Manau, iki metų pabaigos mūsų delegacijos susitiks, per dvišalį susitikimą būtinai tą klausimą aptarsime."
Mindaugas MILINIS
