Apklausos rodo, kad lietuviai nenori darbo kolegų iš užsienio. Diskriminaciją ir abejingumą patiria užsieniečiai, į mūsų šalį atvykę dirbti, studijuoti ar kitais tikslais. Lietuvoje gyvenančio Gazi Elvano teigimu, jis iki šiol gyvena vengdamas prisipažinti esąs turkas ir juo labiau musulmonas.
Lietuviai nenori dirbti su užsieniečiais
Kasmet į Lietuvą atvyksta apie 2 tūkst. migrantų, kurių dauguma – trečiųjų šalių piliečiai: rusai, baltarusiai, ukrainiečiai. Dažnai galima išgirsti baimes dėl kinų antplūdžio, tačiau statistiškai jie sudaro vos 1 proc. visų atvykstančių užsieniečių.
Pavyzdžiui, rusų kasmet atvyksta apie 250, o kinų – vos 15. Imigrantai Lietuvos populiacijoje sudaro taip pat vos 1 proc., arba tik apie 30 tūkst. gyventojų. Mažiau užsieniečių Europoje gyvena tik Bulgarijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.
Dauguma imigrantų atvyksta susijungti su šeimos nariais. Pavyzdžiui, 2010 m. 48 proc. laikinai į Lietuvą atvykusių užsieniečių gyveno būtent šeimos susijungimo pagrindu. 33 proc. dirbo, 17 proc. užsieniečių mokėsi.
Trečiųjų šalių piliečiai gali būti įdarbinami tik tuose sektoriuose, kuriuose trūksta darbuotojų iš Lietuvos ir ES. Lietuvos darbo biržos duomenimis pernai metais mūsų šalyje labiausiai trūko tolimųjų reisų vairuotojų, laivų korpusų surinkėjų, suvirintojų, virėjų. Dauguma šių profesijų priskiriamos „vyriškoms“, todėl beveik visi darbo imigrantai Lietuvoje – vyrai (2010 m. – 95 proc.). Iki krizės daug imigrantų dirbdavo statybose. Pavyzdžiui, prekybos centrą Vilniuje „Ozas“ daugiausiai statė darbuotojai iš Turkijos.
Tarptautinės migracijos organizacijos atstovės Jurgos Kievišaitės teigimu, apklausos rodo, kad net pusė Lietuvos piliečių nenorėtų dirbti su imigrantais, o užsienietį, kaip bendradarbį norėtų matyti vos 7 proc. tautiečių.
Iš norinčiųjų dirbti su migrantais, 60 proc. nurodė, kad jiems būtų priimtini rusai. „Ko gera, tam turi įtakos mūsų bendra istorija su rusais. Mes turime su jais bendrą darbo patirtį, pažįstame juos, todėl jų nebijome“, – samprotavo J. Kievišaitė.
Kaltina poligamija ir terorizmu
Kad lietuviai abejingai ir nepatikliai žiūri į užsieniečius patvirtino ir prieš metus mūsų šalyje apsigyvenęs turkas Gazi Elvanas.
„Atvykęs į Lietuvą, darbą migrantų konsultavimo centre susiradau jau po mėnesio, tačiau lietuviai manęs vis klausdavo, iš kur esu atvykęs. Pasakęs, kad esu turkas, sulaukdavau klausimo, ar esu musulmonas, tačiau kai tai patvirtindavau, žmonės pradėdavo kalbą apie tai, kad musulmonai gali turėti keturias žmonas. Atrodė, kad jie taip netiesiogiai kaltina mane. Nežinau, iš kur tokios žinios, juk poligamija mano tėvynėje yra uždrausta“ – lietuvių kalbomis stebėjosi G. Elvanas.
Turkas prisiminė, kaip vieną kartą teko išgirsti netiesioginių kaltinimų terorizmu. „Kartą vienoje patalpoje buvome su žmonėmis iš įvairių šalių. Tarp jų buvo lietuvių, baltarusių bei kitų tautybių atstovų. Internete garsiai perskaičiau žinutę, kad kažkokiame mieste buvo padėta bomba. Vienas iš buvusių patalpoje pareiškė, kad tai teroristai iš mano šalies“, – nemalonų nutikimą pasakojo G. Elvanas.
Užsieniečiui iš Pietų šalies keista ir nesuprantama, kad Lietuvoje su terorizmu asocijuojami visi musulmonai. G. Elvanas sako, kad dėl lietuvių nusistatymo kalta ir žiniasklaida.
„Kuomet mano žmona atvyko į Stambulą, aš pasisiūliau sekmadienį ją nuvežti į bažnyčią, nes man norisi gerbti visų šalių tradicijas ir tikėjimus. Stambule yra labai daug vietų, kur saugiai ir laisvai gali melstis ne tik musulmonai, bet ir graikai, armėnai. Turkai kai kuriose vietose netgi kartu švenčia Kalėdas su armėnais. Apie tokius dalykus Lietuvos žiniasklaida nerašo. Jei jau Turkija, tai kuriamas įvaizdis, jog ten gyvena tik teroristai ir pardavinėjamos moterys“, – apmaudo neslėpė Vilniuje gyvenantis imigrantas.
Turkas sakosi nesijaučiąs saugiai praktikuodamas savo religiją. „Vieną penktadienį prie mano pažįstamų, vos tik išėjusių iš mečetės, priėjo policininkai ir pareikalavo parodyti leidimus gyventi Lietuvoje. Žmones šis įvykis labai nustebino ir įžeidė – kodėl policininkai priėjo iškart po pamaldų? Norėtųsi daugiau pagarbos kitoms kultūroms ir supratingumo“, – prašė G. Elvanas.
Visos problemos dėl islamo
Egiptietis Mohamedas į Lietuvą atvyko studijuoti ir norėdamas pažinti mūsų šalį. „Pirmos dienos vakarą važiavau autobusu. Kontrolierius paprašė bilieto ir klausė, kodėl jis nepažymėtas. Nežinojau, ką tai reiškia, nes Egipte nusiperki bilietą ir viskas. Man liepė susimokėti 80 litų baudą. Aš pasakiau, kad esu ne lietuvis, pirmą kartą atvykau ir viskas man dar nauja. Tačiau kontrolierius pasakė, kad tai ne jo problemos ir kad aš būsiąs nuvestas į policiją, jei nemokėsiu baudos. Ten nenorėjau eiti, tad teko sumokėti baudą“, – pirmos dienos Lietuvoje įspūdžius pasakojo egiptietis.
Norėdamas pasimelsti, egiptietis turi važiuoti į Kauną. Vilniuje gyvenantis Mohamedas šypsodamasis sako, kad Lietuvos sostinėje taip pat turėtų būti bent viena mečetė. Maldos namų sostinėje pasigenda ir turkas G. Elvans.
Prieš G. Elvanui apsigyvenant Vilniuje, Lietuvoje jis lankėsi kelis kartus kaip turistas. Tuomet jam jokių sunkumų niekas nekėlė, tačiau apsigyvenęs čia, vyras pajuto, kad visos problemos kyla dėl to, kad jis yra musulmonas. „Lietuvoje žmonės labai bijo musulmonų, todėl 90 proc. čia patiriamų sunkumų susiję su islamu – religija, kurią aš išpažįstu“, – teigė turkas.
Pasak G. Elvano, imigrantams reiktų specialių kursų, kurie padėtų įsitvirtinti svetimoje šalyje. Tačiau vyras pabrėžia, kad ir patiems lietuviams reiktų mokytis sugyventi su svetimtaučiais. „Jums taip pat reikėtų adaptacijos kursų, nes dauguma lietuvių, ypač vyresnio amžiaus, nepasirengę gyventi su imigrantais. Reikia kažką daryti. Šiandien dažnai aš tiesiog bijau kreiptis į kitus, bijau kalbėtis, nes nenoriu susilaukti neigiamo požiūrio. Dėl Lietuvoje esančių stereotipų apie migrantus mes (užsieniečiai) mažai bendraujame su lietuviais“, – imigranto nesaugumą Lietuvoje apibūdino užsienietis.
Migrantų konsultavimo centro darbuotojas lietuvius apibūdina kaip gana „sunkius“ žmones, tačiau iškart ir pajuokauja, kad mūsų moterys yra „aukščiau nei vyrai“. „Jei rimtai, esu už lygybę. Turkijoje dėl kultūrinių ir tradicinių dalykų lygybės tarp vyrų ir moterų buvo mažai, bet dabar jos taip pat daugėja“, – sakė Lietuvoje ir toliau gyventi norintis G. Elvanas.
Vismantas Žuklevičius
