Singapūro premjeras – matematikas, turintis Kembridžo universiteto kompiuterių mokslo diplomą ir Harvardo universiteto viešojo administravimo laipsnį.
Harvardo universiteto viešojo administravimo magistro laispnius turi dar penki ministrų kabineto nariai: vidaus reikalų, finansų, prekybos ir pramonės, kultūros ir jaunimo reikalų ministrai bei vienas iš vidaus reikalų ministro pavaduotojų.
Beje, vidaus reikalų ministras, kuris yra ir ministro pirmininko pavaduojas, magistro studijas krimto Londono imperatoriškajame koledže, o finansų ministras ekonomikos mokslus gliaudė Kembridžo universitete.
Kiti Singapūro ministrų kabineto nariai magistrantūros mokslus baigė Pietų Kalifornijos, Mičigano, Singapūro, Adelaidės universitetuose. Dar vienas ministras krimto Stenfordo universiteto mokslus.
Šį sąrašą užbaigia keli habilituoti mokslų daktarai, tarp kurių – Niukaslo universitete studijas baigęs nacionalinės plėtros ministras ir Stenfordo universitete mokslinį laipsnį įgijęs komunikacijos ir informacijos ministerijos vadovas.
Nuo elektriko iki filosofo
Pažvelgus į dabartinio Lietuvos ministrų kabineto narių išsilavinimą, matome, jog didžioji dalis mūsų ministrų išsilavinimą įgijo savo šalyje. Sovietmečiu neturėjo galimybės studijuoti svetur, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, studijų užsienyje nepasirinko.
Šiaip ar taip, panašu, jog labiausiai išsilavinęs asmuo visoje ministrų komandoje – premjeras Algirdas Butkevičius. Ministras pirmininkas 1984 m. baigė tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) ir įgijo inžinieriaus ekonomisto specialybę, vėliau Lietuvos vadybos akademijoje įgijo technikos vadybininko kvalifikaciją, o 1995 m. Kauno technologijos universitete (KTU) įgijo vadybos magistro laipsnį. 2008 m. A. Butkevičius Vilniaus Gedimono technikos universitet (VGTU) apgynė socialinių mokslų ekonomikos krypties daktaro disertaciją.
Penki mūsų ministrų kabineto nariai tenkinasi dar sovietmečiu įgytu išsilavinimu: žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė (1981 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, ekonomistės-organizatorės profesija), sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė (1976 m. baigė tuometinį Vilniaus valstybinį universitetą, teisininkė), užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (1983 m. baigė Kauno politechnikos institutą, inžinieriaus elektriko specialybė) susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius (1975 m. baigė Kauno politechnikos institutą, neorganinių medžiagų ir trąšų cheminės technologijos inžinieriaus specialybė) ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas (1987 m. baigė tuometinį Vilniaus valstybinį universitetą, medicinos mokslų daktaras).
Dalis ministrų kabineto narių toliau studijuoti pasirinko ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Štai teisingumo ministras Juozas Bernatonis, baigęs Kauno politechnikos institutą, 1990 m. Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos aukštosios politikos mokykloje studijavo filosofiją ir apgynė mokslų daktaro disertaciją, o 2002 m. neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus universitetą (VU), įgijo teisės mokslų magistro laipsnį.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas 1982 m. įgijo elektriko mechaniko specialybę, o 1991 m. baigė Vilniaus universiteto vadybos perkvalifikavimo kursą ir įgijo tarptautinių ekonominių santykių ekonomisto specialybę.
Maskvos M. Lomonosovo valstybiniame universtitete chemikos mokslus baigęs finansų ministras Rimantas Šadžius 2002 m.
Magistro laispnius po 1990 m. yra įgiję ir ūkio ministras Evaldas Gustas (KTU, viešasis administravimas), energetikos ministras Rokas Masiulis (VU, tarptautiniai santykiai ir politikos mokslai), socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė (KTU, vadybos ir verslo administravimas), vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis (Mykolo Romerio universitetas, teisė).
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė 1984 m. yra įgijusi vidurinės mokyklos biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojos specialybę, 2004 m. taip pat baigė edukologijos mokslus Klaipėdos universitete ir taip pat gavo magistrės laipsnį.
Estijos ministrų kabinete – viešojo valdymo žinovai
Jeigu pažvelgtume į kaimyninės Estijos vyriausybės narius, pamatytumėme, jog visų ministrų išsilavinimas yra iš viešojo valdymo srities. Be to, visi estų ministrai, išskyrus vieną, kuris dar studijuoja magistrantūrą, turi antrosios pakopos mokslinius laipsnius: 2 ministrai baigę viešąjį administravimą, 4 – vadybą ir tarptautinę ekonomiką, 5 – teisę, 2 – tarptautinius santykius, 1 – informacines technologijas.
Kone visi ministrai mokslus baigę Estijos aukštosiose mokyklose, tačiau yra tarp jų yra ir tokių, kurie išsilavinimą įgijo Toronto (socialinės apsaugos ministras Margus Tsahkna), Tafto (užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand) universitetuose.
Bedė pirštu į atlyginimus
Vyriausiasis banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis tv3.lt aiškino, jog abejonių, kad akademiniame pasaulyje įgytos žinios valstybės tarnautojams padeda geriau atlikti savo pareigas, kilti neturėtų.
„Kaip ir bet kuriai profesijai, bet kuriai gyvenimo sričiai įgytos komepetencijos universitete ar gyvenime, praktikoje jos vienareikšmiškai turi įtakos rezultatui. Tas pats, kalbant ir apie valstybės tarnybą, tos srities specialistai turi turėtų adekvatų išsilavinimą“, – akcentavo N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, stebėtis dėl to, kad Lietuvos ministrų kabineto nariai negali pasigirti prestižinių aukštųjų mokyklų diplomais, per daug nereikėtų. „Problema yra tame, kad valstybės tarnyba nėra visiškai patraukli ir dėl atlyginimų, ir dėl karjeros perspektyvų. Dėl to patį geriausią išsilavinimą, didžiausias kompetencijas turintys specialistai renkasi karjeros kelią privačiame sektoriuje“, – aiškino N. Mačiulis, pridurdamas, kad aukščiausiais tarptautiniais išsilavinimais Lietuvos valdžioje gali pasigirti nedaugelis.
Ekonomistas akcentavo, kad politikų pasiekimams akademiniame pasaulyje ir įgytoms žinioms daugiau dėmesio turėtų skirti ne tik jie patys, bet ir rinkėjai.
Kita problema yra tai, kad rinkėjai nesureikšmina išsilavinimo tų asmenų, kuriuos renka į valdžią ir bando kitais būdais įvertinti, ar jie tinkamai atstovaus jų interesus, ar ne. [...] Kai vyksta diskusijos apie ministrų ar valstybės tarnautojų atlyginimus, didžioji dalis visuomenės mano, kad tie atlyginimai neturėtų būti dideli ir dažnai piktinasi, kad jie yra didinami ar didesni yra tris ar keturis kartus negu vidutinis darbo užmokestis. Bet vėlgi reikia suvokti, kad norint pritraukti sąžiningiausius ir aukščiausias kompetencijas turinčius specialistus į valstybės tarnybą, reikia adekvačiai mokėti, o jeigu nėra adekvataus atlyginimo, tuomet ir atitinkamų paslaugų galima tikėtis iš valdžios“, – komentavo N. Mačiulis.
