Penktadienį Seimo plenarinis posėdis buvo skirtas Darbo kodekso projekto svarstymui, tačiau netikėtai partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūno Petro Gražulio prašymu į darbotvarkę buvo įtrauktas Seimo nutarimo dėl parlamentinės tyrimo komisijos dėl manipuliavimo slaptomis pažymomis klausimas.
Į komisijos, kurios, kaip yra ne kartą teigęs P. Gražulis, smaigalyje atsidurtų prezidentė Dalia Grybauskaitė, nebuvo įtraukti opozicijos atstovai. Projekte rašoma, kad parlamentinę tyrimo komisiją sudarys: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignev Jedinskij, socdemai Darius Petrošius, Artūras Skardžius, Eduardas Šablinskas, „darbiečiai“ Valdas Skarbalius, Gintaras Tamošiūnas, Mišrios Seimo narių grupės atstovė Aurelija Stancikienė ir „tvarkiečių“ frakcijos narys Valdas Vasiliauskas.
Po svarstymo šiai komisijos sudėčiai Seimas pritarė. Už tai balsavo 44 parlamentarai, 26 nepritarė, 4 susilaikė.
Iki Seimo nutarimo sukurti parlamentinę tyrimo komisiją liko vienas žingsnis.
Konservatoriai pasibaisėjo
Pradėjus svarstyti Seimo tyrimo komisijos sudarymo klausimą, į kolegas pasipiktinęs kreipėsi parlamento opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūnas Andrius Kubilius. Jis aiškino, jog svarstyti klausimo negalima, mat opozicijos atstovai dar nedelegavo savo atstovų į kuriamą komisiją. „Baisus reikalas. Visiškai pradedama manipuliuoti parlamentinėmis tvarkomis. Mūsų frakcija turėjo susirinkti ir nuspręsti, ką deleguoja į šią komisiją. [...] Prašau stabdyti procedūrą“, – rėžė A. Kubilius. „Tvarkiečių“ atstovas V. Vasiliauskas priminė opozicijai, jog jų nariai skelbė, jog ignoruos tyrimo komisiją ir į ją savo atstovų nedeleguos. Tuo metu P. Gražulis stebėjosi konservatorių veiksmais, pažymėdamas, jog vertėtų sukurti dar vieną tyrimo komisiją.
„Gal reikia dar vieną komisiją sudaryti, kad išsiaiškinti, kodėl dreba konservatoriai dėl šios komisijos. [...] Man atrodo, pasitvirtina nuostata, kad prezidentei pažymas nešiojo konservatoriai, o dabar išaiškės jų pavardės ir dėl to jie labai bijo“, – kalbėjo P. Gražulis.
Ragino nepulti prezidentės
Prasidėjus diskusijoms, „tvarkiečių“ atstovas V. Vasiliauskas teigė pati komisija, kuri turėtų tirti galimus manipuliavimo slaptomis pažymomis atvejus, tapo manipuliacijos objektu.
„Apmaudu, kad pati komisija tapo manipuliacijos taikiniu. Ši diena rodo, kad iš tikrųjų nesiskaitoma su priemonėmis. Šis įnirtingas komisijos, kuri dar nepradėjo darbo ir nežinia, ar bus sudaryta, totalus puolimas tik rodo ir demaskuoja melą, kad komisijos uždaviniai yra nereikšmingi, antraeiliai“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Antanas Matulevičius ragino nepritarti komisijos sudarymui, mat ji yra nukreipta prieš šalies vadovę D. Grybauskaitę.
„Nenoriu kvestionuoti Seimo teisės atlikti parlamentinį tyrimą, [..] bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad šito tyrimo taikinys yra prezidentė. Visi tai puikiai suprantame. Seimas gali tirti prezidentės veiklą, jokia institucija to nedraudžia, Seimas, norėdamas, gali surengti ir apkaltą, antrą kartą pašalinti valstybės vadovą iš pareigų.
Tačiau aš siūlyčiau atsižvelgti į vieną svarbią aplinkybę. Šioje situacijoje, pagal Konstituciją ir įstatymus, mūsų, tai yra Seimo ir valstybės vadovės jėgos yra nelygios, kadangi prezidentė negali net paleisti Seimo, na, tai yra labiau teorinė teisė. O mes prezidentę atleisti galime ir tai patvirtina netolima praeitis. [...]
Kalbant apie [...] valstybės vadovo instituciją, kurią renka visa tauta, Seimas turi elgtis delikačiau“, – aiškino V. A. Matulevičius.
Nori priminti ne vieną istoriją
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ inicijuotos Seimo tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą darbų sąraše – įvairių pastarosios Seimo kadencijos metu įvykusių skandalų, susijusių su ribotos informacijos patekimu į žiniasklaidą, analizė.
„Tvarkiečiai“ nori išsiaiškinti, kas paskleidė informaciją apie vadinamuosius „juoduosius sąrašus“ su esą neskaidria veikla užsiimančių viceministrų pavardėmis, kaip į viešąją erdvę pateko informacija, dėl kurios esą švietimo ir mokslo ministru nebuvo paskirtas pirmasis Seimo pirmininko pavaduotojas, „darbietis“ Vydas Gedvilas, kas ir kodėl žiniasklaidoje paskelbė apie neva galimus Seimo narių susitikimus, kuriame buvo aptariama teisėjos Editos Dambrauskienės kandidatūra į generalinius prokurorus bei galimai siūlyta „išpirka“ už postą.
„Tvarkiečiai“ taip pat nori išanalizuoti prezidentės D. Grybauskaitės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylos, kurioje ji buvo kaltinta valstybės paslapties atskleidimu, tačiau teismo sprendimu išteisinta, aplinkybes.
