2015 m. mero rinkimų antrajame ture Rytis Mykolas Račkauskas surinko virš 69 proc. rinkėjų balsų ir nugalėjo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatą Maurikijų Grėbliūną.
Tuomet išrinktas miesto vadovas rinkimuose dalyvavo su Visuomeninis rinkimų komitetas „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“, tačiau dabar buvę bendražygiai taps konkurentais. Seimo nariui P. Urbšiui paskelbus apie planus kandidatuoti artėjančiuose rinkimuose ir prisiimti atsakomybę už dabartinės Panevėžio valdžios nepadarytus darbus, R. Račkauskas tokį buvusio kolegos žingsnį palygino su šūviu į nugarą ir gegužės mėnesį kartu su septyniolika narių paliko judėjimą „Kartu“.
Sieks perrinkimo nepaisant korupcijos šešėlio
Nemalonumų dabartinis meras sulaukė birželį. Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) įtariant, kad Panevėžio savivaldybėje duota neteisėtų nurodymų tarnautojams, siekiant sudaryti palankias sąlygas kai kurioms įmonėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus, buvo atliktos kratos savivaldybėje, po jų R. Račkauskas buvo sulaikytas.
Birželio 21 d. teismas trims mėnesiams nuo pareigų nušalino miesto merą ir mėnesiui jo pavaduotoją. Merui taip pat skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas nebendrauti su kai kuriais asmenimis. R. Račkauskas neigė jam mestus kaltinimus ir tikino, kad neatsistatydins iš miesto vadovo pareigų.
Panevėžio apygardos teismas rugsėjį mero nušalinimą pratęsė trims mėnesiams, gruodį dar trims. Savo sprendimą teismas argumentavo tuo, kad eidamas Panevėžio miesto savivaldybės mero pareigas R. Račkauskas galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas, trukdyti procesui, daryti įtaką savivaldybės ar su ja susijusių įstaigų ir įmonių darbuotojams, kitiems asmenims, susijusiais su juo tarnybiniais ryšiais.
Nuo pareigų nušalintas ir korupcija įtariamas miesto vadovas laimę artėjančiuose rinkimuose bandys su visuomeniniu komitetu „Atsinaujinančiam Panevėžiui“.
R. Račkauskas gimė 1959 m. Kaune, baigė Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinę mokyklą, Vilniaus inžineriniame statybos institute įgijo architekto specialybę. Iki 2015 m. buvo įvairių įmonių architektu, vadovu ar savininku. Baltijos kelio metu buvo vienas iš atkarpos nuo Panevėžio iki Latvijos sienos koordinatorių, apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. 1993 m. dalyvavo steigiant Tėvynės sąjungą, tačiau po trijų metų paliko partiją. 1990–1997 m. buvo Panevėžio miesto tarybos narys.
Kovos prieš buvusį bendražygį
Praėjusiuose rinkimuose R. Račkauskas ir P. Urbšys ėjo išvien, šį kovą jie bus konkurentai dėl mero posto. Seimo narys į rinkimus eis su visuomeniniu komitetu „Kurkime jaukų miestą KARTU“.
P. Urbšys gimė 1962 m. Panevėžyje. Po tarnybos sovietinėje armijoje spėjo padirbėti ir gamyklos darbuotoju, ir drožėju. 1995 m. Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo istorijos, politologijos ir visuomenės mokslų mokytojo specialybę. Po tarnybos Valstybės saugumo departamente ir Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyboje, 1997 m. tapo STT Panevėžio valdybos viršininku, šias pareigas užėmė iki 2012 m.
2012 m. ir 2016 m. P. Urbšys buvo išrinktas į Seimą. Po paskutinių rinkimų prisijungė prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamente. Tačiau praėjusių metų gegužę, parlamentui atsisakius tirti žemės ūkio reikalus, kurie būtų palietę ir Ramūno Karbauskio bei „Agrokoncerno“ interesus, P. Urbšys pasitraukė iš valstiečių frakcijos.
2008 m. P. Urbšys valstybei padovanojo senelio brolio, paskutinio tarpukario nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio, sodybą. Joje buvo įkurtas Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro muziejus. Tarp politiko pomėgių – teatras, kinas, grožinė literatūra, psichologija ir teologija.
Atleistas dėl lėšų švaistymo
Partija „Tvarka ir teisingumas“ savo kandidatu į Panevėžio miesto vadovus pasirinko septyniolika metų miesto autobusų parkui vadovavusį Rimantą Petukauską.
R. Petukauskas priklausė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys, vėliau perėjo į Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP), tačiau joje ilgai neužsibuvo – sulaukė „tvarkiečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio kvietimo būti partijos sąrašo lyderiu ir kandidatu į merus.
Politikas neteko autobuso parko direktoriaus pareigų po STT atlikto tyrimo, kurio išvadose rašoma, kad nesilaikydama įstatymų bendrovė išleido daugiau kaip 129 tūkst. eurų. R. Petukauskas buvo atleistas iš pareigų kaip praradęs darbdavio pasitikėjimą, pats vyras STT kaltino politikavimu.
R. Petukauskas pagarsėjo šiais metais, kai jo rinkiminiai plakatai buvo užkabinti ant Juozo Miltinio teatrui priklausančiame stende esančių spektaklių afišų to nesuderinus su pačiu teatru. Kandidatas tvirtino nieko apie tai nežinojęs, o vietas plakatams klijuoti išrinko jaunieji savanoriai.
Minimas „MG Baltic“ byloje
Iškovoti Panevėžio mero postą siekia ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Jų kandidatas – buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius.
Inžinieriaus ir statybininko išsilavinimą turinčiam politikui partijų kaita taip pat nėra naujiena. 1988–1990 m. jis buvo Tarybų Sąjungos komunistų partijos narys, vėliau vienus metus priklausė Lietuvos komunistų partijai.
Į partinę politiką P. Narkevičius grįžo 2004 m, kai įstojo į Darbo partiją. Šiai politinei jėgai priklausė iki praėjusių metų, buvo Panevėžio skyriaus narys ir pirmininkas. Po Darbo partijos vėliava jis pateko į miesto tarybą, trumpai užėmė ir vicemero postą. 2012 m. pateko į Seimą.
P. Narkevičiaus pavardė minima „MG Baltic“ korupcijos. Teisėsaugos turimais duomenimis, Vytautas Gabšys turėjo paveikti P. Narkevičių, kuris tuo metu užėmė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigas, svarstant Pelno mokesčio ir Vartojimo kredito įstatymus.
Byloje užfiksuotas Darbo partijos atstovo V. Gabšio ir tuometinio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pokalbis, kuriame verslininkas politikui pažeria įvairių pageidavimų. Vienas jų – prašymas Pelno mokesčio įstatymo svarstymą iš 2015 m. Seimo rudens sesijos perkelti į 2016 m. pavasario sesiją.
R. Kurlianskis piktinosi, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P. Narkevičius jiems aktualių pataisų vis dar neišbraukė iš komiteto darbotvarkės.
„Grubiai tariant, Romas (red. pastaba „MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulynaitis) susitiko su Petru ir Kęstu (red. pastaba Kęstučiu Daukšiu), laiko nedaug. Arba priims, arba jeigu nepriims, turėsim daug laiko pataisoms. <...> Tai Romui Kęstas pažadėjo, kad Petras išims klausimą iš komiteto kaip neparuoštą. Tai, man rodos, Petras ne tik kad neišėmė klausimo, dar už Kęsto pasiūlymą neprabalsavo. Tai, aš manau, pats turi puikią progą pasikeist komiteto pirmininką, beje“, – susitikime su V. Gabšiu kalbėjo R. Kurlianskis.
Nors „MG Baltic“ rūpimas klausimas pirmiausia buvo išbrauktas iš darbotvarkės, vėliau P. Narkevičius paprašė tuometinės parlamento vadovės Loretos Graužinienės į plenarinių posėdžių darbotvarkę įtraukti Pelno mokesčio įstatymo pataisas.
P. Narkevičiaus vardas pagarsėjo ir prieš keletą metų, kai vyras sukėlė avariją, kurios metu buvo nesunkiai sužalota kito automobilio vairuotoja ir keleivis.
Pakvietė Mikutavičių pasivaikščioti po naktinį Panevėžį
Lietuvos socialdemokratų partija į rinkiminę kovą meta buvusį vicemerą Ramūną Vyžintą. Šiam politikui partijų kaita nesvetima – dešimtmetį priklausęs pavadinimus keitusiai liberalų partijai, 2013 m. prisijungė prie socialdemokratų. Inžinieriaus išsilavinimą turintis politikas ilgai vadovavo įmonei „Urėdijų servisas“.
Politiko pavardė garsiau nuskambėjo prieš dešimt metų, kai jis pakvietė Marijoną Mikutavičių „pasivaikščioti po naktinį Panevėžį“. Laidoje „Humoro klubas“ komikas Mantas Katleris pasiūlė žiūrovams pažaisti žaidimą „Pereik Panevėžį ir išlik gyvas“. Pirmiausia reikia pereiti miestą ryte, paskui – po pietų, o trečią kartą – naktį mieste pasivaikščioti įsikibus į parankę juodaodžiui gėjui. Žaidimas sudomino ir Panevėžio valdžią.
Tuomet vicemero pareigas užėmęs R. Vyžintas pakvietė laidos vedėją M. Mikutavičių atvažiuoti į Panevėžį ir įsitikinti, ar vaikščioti po naktinį miestą pavojinga. Tačiau M. Mikutavičius išsisuko teigdamas, kad tikri aistruoliai visus žaidimo lygius bandys įveikti patys be pagalbos, o iš savęs pasijuokti visada pravartu.
Eilės Kildišienei ir skandalas dėl holokausto
Į mero postą bandys sugrįžti šias pareigas nepriklausomybės pradžioje užėmusi ekonomistė Gema Umbrasienė. Ilgą laiką ji buvo R. Karbauskio bendražygė, tačiau 2015 m. buvo pašalinta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kartu su Mantu Leliuku. Partijos vadovybė suabejojo pastarojo politiko reputacija dėl galimų jo sąsajų su kriminalinio pasaulio atstovais. G. Umbrasienė turėjo galimybę likti, bet ji neatsisakė draugystės su išvarytuoju. Tad, kaip praradusiai partijos pasitikėjimą, jai teko išeiti kartu.
Prieš keletą metų, įkvėpta buvusios Seimo narės Gretos Kildišienės knygos „Atvirai“, G. Umbrasienė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė eilėraštį „Skersai“:
„Mano gyvenime vis akmenėliais lijo – tai iš dangaus, tai į batus, o tai išvis kažkaip skersai,
Žiema ar vasara – o jųjų žaizdos padarytos vis negijo, bet rodėsi, kad būti taip negali amžinai.
Todėl ėjau, tikėdama, ieškodama, žinodama – kažkur yra jis, tas akmuo, kuris pakels tvirtai,
Pasakęs – stok ant jo ir knygą parašyk, mieloji, – iš žodžių tų, kuriuos tylėjai atkakliai.
Ir, rodos, parašiau, gal netgi aš, sunku jau viską tiksliai prisiminti, gal net kai ką perspaudžiau atvirai,
Bet nieko tokio – akmenėliams juk neskauda, jie juk neturi sielos, kuri lyg paukštė sužeista tiktai many giliai.
Štai parašiau – ir gera gera, juk patikės kažkas, nupirks, net biuletenį urnon kada nors įmes žvaliai.
Ir lyti akmenėliai tenedrįs nuo šiolei, nes, pasidengusi kaštus leidybos, rašysiu vėl aš atvirai skersai.
Nes juk negali paukštis nedainuoti, žmogus, pajutęs gausą – jos nesiekt.
Taigi nereikia visko čia vaton vynioti, kas skirta man – turiu be išlygų pasiekt ir griebt.
Štai tokios mano šito ryto eilės – jei nepatiks kam, prašau tik pykčio bangomis nepulti lėkt,
Tiesiog prisėsti ant akmens, kepurę dailiai pasidėjus, ir tik gerai apmąsčius viską – šonan bėgt. Uf.
Artėjančiuose rinkimuose G. Umbrasienė dalyvaus su Lietuvos žaliųjų partija.
Po Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos vėliava mero posto sieks ilgametis Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių lyderis Raimundas Pankevičius, neseniai pasitraukęs iš Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų.
R. Pankevičius yra pagarsėjęs keletoje kontraversiškų istorijų. 2012 m. partijos susirinkime jis viešai apstumdė kolegą Viktorą Trofimovą. 2014 m. miesto tarybos posėdyje politikas teigė, kad Lietuvos holokausto aukos pačios vienos kitus išžudė, ir kad Lietuvos getuose veikusi žydų policija prisidėjo prie žudynių. Nors jo pasisakymą teismas įvertino kaip neetišką, nenustatė, kad R. Pankevičius siekė neigti holokaustą, kaip istorinį faktą, ar iškreipti jo esminius aspektus, ir kaltinamąjį išteisino. Tokį teismo sprendimą Panevėžio žydų bendruomenė apskundė aukštesnės instancijos teismui, tačiau ir šis R. Pankevičiaus pasisakymuose neįžvelgė žydų kaip tautos diskriminavimo ir holokausto tyčinio neigimo.
R. Pankevičius dar vienas kandidatas į merus sukėlęs avariją, iš šalutinio kelio politikas, sukdamas į dešinę, nepraleido jam iš kairės pagrindiniu keliu važiavusio dviratininko ir jį partrenkė. Nukentėjusiajam gydytojai diagnozavo galvos sumušimą ir stuburo slankstelio lūžį.
Buvę valdžios atstovai ir dėstytojai
Darbo partija savo kandidate išsirinko dabartinę savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Sandrą Jakštienę, dėsčiusią Kauno technologijos universitete ir Kolpingo kolegijoje. Tačiau jei S. Jakštienė laimėtų mero rinkimus, palaikymo iš „darbiečių“ negalėtų tikėtis. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) iš Darbo partijos sąrašo išbraukė teistumo nenurodžiusį žmogų. Taip Darbo partija nesurinko minimalaus kandidatų skaičius ir rinkimuose į Panevėžio miesto tarybą nedalyvaus.
Laimę rinkimuose bandys ir mero pareigas 2000–2002 m. ėjęs aplinkosaugininkas Valdemaras Jakštas, kandidatuojantis su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu.
Ilgą laiką Panevėžys buvo vadinamas „konservatorių bastionu“. Prarastas pozicijas atgauti ir miesto vadove mėgins tapti TS–LKD iškelta kandidatė, verslininkė Indiana Grigienė. Valstiečiai į rinkiminę kovą siunčia nepartinį Kęstutį Lukoševičių.
Portalas tv3.lt primena, kad rinkimai į savivaldybių tarybas ir pirmasis tiesioginių merų rinkimų turas vyks kovo 3 d.
