Teisingiausių ir griežčiausių žmonių įvaizdį bandantys kurti prokurorai visgi nėra absoliutūs bejausmiai. Kartais jie demonstruoja tiesiog neįtikėtiną gailestingumą ir atlaidumą. Pavyzdžiui, žiauriai žmogų sumušusiam asmeniui. Apie tai rašo šios dienos „Respublika“.
Abu mušeikos prisipažino
Su prokurorų gailestingumu susidūrė Šalčininkų rajono Krakūnų kaime gyvenantis 53 metų Henrikas Denisenka. Tiesa, gailestį prokurorai pademonstravo ne jam, o vienam iš jį sumušusių vyrų.
Smūgiais H.Denisenką apipylė iš to paties kaimo kilęs Jaroslavas Skovronskis ir Šalčininkėliuose gyvenantis Vitoldas Tiulkevičius. Perpus jaunesni vyrai. Jie H.Denisenką užpuolė pernai rugpjūčio 10-osios vakarą. Pasak nukentėjusiojo, atsitiktinai sutikti vyrai ėmė prie jo kabinėtis ir sumušė. Už nieką.
Ekspertai nustatė, kad H.Denisenkai padaryti sužalojimai prilygsta sunkiam sveikatos sutrikdymui. Vyras ilgą laiką gydėsi ir iki šiol nėra atsigavęs nuo traumų, sumušimo pasekmes greičiausiai jaus visą likusį gyvenimą.
Ikiteisminį tyrimą pradėjusiems Šalčininkų policijos pareigūnams abu įtariamieji pripažino savo kaltę. J.Skovronskis tvirtino, kad muštynės kilo H.Denisenkai susiginčijus su V.Tiulkevičiumi. Šis esą pradėjo krakūniškį mušti, jam į pagalbą sako suskubęs ir J.Skovronskis. Vyras teigė buteliu smogęs H.Denisenkai, tuomet šis esą prarado sąmonę.
V.Tiulkevičius prisiekinėjo: muštynes pradėjo ne jis, o J.Skovronskis. Įtariamasis neneigė kelis kartus smogęs H.Denisenkai į krūtinę, koją, ranką, o paskui esą jau sekė J.Skovronskio smūgis buteliu.
Kaltas tik vienas
H.Denisenka ir jo artimieji neabejojo, kad abu mušeikos, dar tyrimui vykstant ne kartą siūlę sumuštajam susitaikyti, prašę atleisti, stos prieš teismą. Juk šioje byloje viskas aišku.
Tačiau Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Stanislavas Semaška nusprendė kitaip. Jo sprendimu tyrimas V.Tiulkevičiaus atžvilgiu buvo nutrauktas.
Prokuroro motyvas - vaikiškai paprastas. Esą ekspertai nustatė, kad didžiausią traumą H.Denisenka patyrė būtent po smūgio buteliu. Pasak ekspertų, šis smūgis ir sukėlė traumą, prilygintą sunkiam sveikatos sutrikdymui.
Todėl, S.Semaškos nuomone, kaltas vien tik J.Skovronskis. O V.Tiulkevičius, prokuroro teigimu, kaltas tik dėl to, kad mušdamas H.Denisenką jam sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo. Taigi visai kitas straipsnis.
Skirtumas akivaizdus. Už sunkų sveikatos sutrikdymą gresia iki dešimties metų nelaisvės. Už fizinio skausmo sukėlimą - viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų.
Dar smagiau H.Denisenka pasijuto prokuroro nutarime perskaitęs, jog norėdamas, kad V.Tiulkevičius atsakytų bent už tai, jis turėtų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Kitaip tariant, teisingumo ieškok pats. Samdyk advokatą ir pan. Valstybė tau padėti negali. Kiek galėjo, tiek padėjo.
Skundai - atmesti
H.Denisenkos svainis Jurijus Borisovskis „Respublikai“ pasakojo buvęs apstulbintas prokuroro sprendimo. „Kaip taip - mušė dviese, tačiau vienas yra labiau kaltas nei kitas? Vieno atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas galimas, o kito - jau ne? Juk jiedu veikė kaip bendrininkai“, - stebėjosi vyras.
Pasikonsultavę su teisininkais H.Denisenkos giminaičiai surašė skundą. Jame nurodė, kad tai, jog įtariamieji veikė bendrai, akivaizdu. Kad, vadovaujantis „bendrininkavimo sampratos esme, yra nesvarbu, kas įvykdė galutinį lemiamą veiksmą - svarbus veiklos bendrumo požymis“.
Skunde nurodoma, kad tokia taisykle vadovaujasi Aukščiausiasis Teismas. Pavyzdžiui, už nužudymą nuteisdamas visus asmenis, kurie mušė ar badė savo auką, o ne tik kurį nors vieną iš jų.
Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros vadovė Janina Pavlovskaja, kaip ir tikėjosi H.Denisenkos artimieji, skundą atmetė. Tuomet žmonės kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą, tačiau Temidės tarnai palaikė prokurorų pusę.
Mušeikai - viskas, aukai - nieko
Byla jau nagrinėjama tame pačiame Šalčininkų teisme. Kaltinamasis joje tik vienas - J.Skovronskis.
„Ir teisme įdomūs dalykai vyksta. Kaltinamajam skyrė valstybės advokatą. Mano svainiui - nukentėjusiajam advokato niekas neduoda. Iš pradžių pasakė, kad jis nebūtinas. Kai paprašėme dar kartą, išgirdome, kad advokatas gal atsiras, jei bus laisvų“, - piktinosi J.Borisovskis.
Jam ir kitiems H.Denisenkos giminaičiams susidarė įspūdis, kad net ir prokuroras palaiko kaltinamąjį. „Kad ir ko paprašytų J.Skovronskio advokatas, prokuroras už. Kartą aš jam net pasiūliau persėsti į kitą pusę. Ten, kur sėdi advokatas. Vis tiek jie praktiškai abu išvien“, - tvirtino J.Borisovskis.
Vyrui pikta, kad įtariamųjų interesai iškeliami aukščiau nei nukentėjusiojo. „Tikėjomės, kad valstybė mus apgins. Bet kur tik kreipsiesi - visur ignoruoja. Užtat mušeikoms viskas galima: vienas beveik nekaltas, kitą gina advokatas. Kaipgi taip? Juk ne mano svainis juos, o jie jį sumušė“, - gūžčiojo pečiais J.Borisovskis.
Jis užtikrino, kad H.Denisenka vis tiek sieks, kad už savo veiksmus atsakytų ir V.Tiulkevičius. Jei nepavyks kitaip, - bent privataus kaltinimo tvarka.
Komentarai
Vilius ŽILIONIS, advokatas:
Keista, kad prokurorai antrojo asmens atžvilgiu netgi viešosios tvarkos pažeidimo neįžvelgia. Tai turėjo būti kaip sudėtinė dalis, todėl jo atžvilgiu byla neturėjo būti nutraukiama. Jei tas kitas žmogus būtų prisiėmęs visą kaltę sau, tada sprendimas būtų logiškas. Įvertinti antrojo asmens veiksmus turėtų teismas, o ne prokuroras. Bijau, kad nukentėjusysis teisybės ieškos ilgai, o ir žalos išieškojimas bus labai sudėtingas. Tai panašu į bandymą „išvynioti“ vieną asmenį, nukreipiant dėmesį į kitą. Reikia džiaugtis, kad jo dar neapkaltino, esą jis pirmas pradėjo muštynes.
Jonas PINSKUS, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys:
Žmogiškąja prasme - taip, situacija atrodo keistai. Visgi, mano nuomone, tai yra labai konkreti situacija, konkretus atvejis, o mes, ko gero, nežinome visų aplinkybių. Teisininkai, kaip žinoma, kalba teisine kalba, o paprastiems žmonėms ji dažnai būna nelabai suprantama. O jei šią situaciją paverstume į teisinę kalbą, galbūt iš tikrųjų niekam nekiltų abejonių, kad tie teisininkai yra teisūs.
Tomas Beržinskas
