Smurtaujančių vyrų savivalės neištvėrusios moterys vis dažniau ieško saugaus prieglobsčio. Per pirmąjį šių metų pusmetį jų padaugėjo dešimtadaliu. Ar bėgti iš namų - vienintelė išeitis? Juk net įstatymų suvaržyti policijos pareigūnai tokioms moterims padėti negali.
Nuo meilės iki neapykantos - vienas žingsnis. Jį itin lengva žengti prispaudus finansiniams rūpesčiams. Sunkmetis - viena svarbiausių priežasčių, kuri, anot specialistų, paaštrino smurto šeimoje problemas. Darbo, pajamų netekę žmonės paguodos dažnai ieško butelyje. Apsvaigusieji nuo alkoholio puola ieškoti visų nelaimių kaltininkų, kad juos nubaustų.
Nesvarbu, ar smūgis klius žmonai, ar apsiginti negalinčiam vaikui. Nors jau kitą dieną dažnas smurtavęs vyras puola atgailauti ir žada „pasitaisyti“, artimiesiems paliktos žaizdos neužgyja ilgai, ypač nukentėjusių mažamečių širdyse.
LŽ kalbintos Motinos ir vaiko pensione Vilniuje gyvenančios moterys tvirtino, kad alkoholis nėra vienintelė smurto priežastis. Anot jų, kumščius į darbą dažniausiai linkę paleisti psichologinių problemų kamuojami vyrai.
Psichologinį smurtą pakeitė fizinis
Su beveik dvejų metų sūneliu pensione besiglaudžianti Jolanta pasakojo, kad iš pradžių jos vyras ėmėsi psichologinio spaudimo. Nuolatinius sutuoktinio priekaištus ir užgauliojimus moteris kentė daugiau kaip pusmetį, tačiau jam pradėjus naudoti fizinę jėgą nebeištvėrė.
Jolantos pareikštą norą skirtis apsunkino užgautos vyro ambicijos. Sutuoktinių vaidai skaudžiausiai atsiliepė jųdviejų sūneliui, mat tėvai susikibo teisme dėl mažamečio globos.
„Vyras ėmė gąsdinti, kad atims vaiką, sužlugdys mane finansiškai. Jis buvo maitinimo įmonės direktorius, aš padėdavau jam tvarkyti reikalus. Buvau priklausoma nuo vyro. Įmonę negailestingai palietė krizė, darbe prasidėjo konfliktai, vyras ėmė iš manęs itin daug reikalauti. Nespėjau suktis. Namie taip pat tvyrojo nuolatinė įtampa. Jis ėmė svaidytis grasinimais susidoroti, esą tiek mane prilups, kad gerti vandenį tegalėsiu per šiaudelį. Skaudžiausia, kad vyras bandė įtikinti, jog pati esu kalta dėl to, kad jis priverstas pakelti ranką“, - LŽ pasakojo Jolanta.
Kol moteris buvo skriaudžiama tik namie, į policiją ji nesikreipė. Tačiau vyrui pratrūkus darbe, Jolanta nebeištvėrė. „Pareigūnai surašė protokolą, jog buvo iškviesti. Sakė, kad nematė, kas ką mušė. Parodžiau raudoną žandą, tada jie pasiūlė vykti į komisariatą ir parašyti pareiškimą. Jiems buvo maža, kad sumušimai buvo akivaizdžiai matyti ant mano kūno“, - tikino ji.
Patikrino kitą dieną
Rūpesčių sumuštai moteriai kilo ne tik dėl policijos abejingumo, nemalonus akibrokštas jos laukė Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institute. Čia Jolanta tikėjosi gauti medicininės ekspertizės išvadas, kuriose atsispindėtų jos patirti sužalojimai.
„Į institutą atvykau tą pačią dieną, bet man pasakė, kad ateičiau rytoj, nes manęs negali priimti. Patarė nuvažiuoti į polikliniką, kurioje esu registruota. Taip ir padariau, bet ten man pasakė, kad tokia paslauga - ne jų kompetencija. Kitą dieną vėl nuvažiavau į institutą. Jo specialistė užfiksavo vienintelį aiškiai matomą įbrėžimą kaklo srityje, nors ant veido akivaizdžiai buvo matyti nubrozdinimai. Tada dar pasakė, kad aš tik vieną dieną laukiau eilėje, o būna atvejų, kai žmonėms tenka ir savaitę atstovėti“, - pasakojo Jolanta.
LŽ kalbinta Teismo medicinos instituto registratorė Anastasija Kuzej patvirtino, kad čia galioja tvarka dirbti tik pagal užrašymą: „Kitaip nepriimame. Jei asmuo ateina iš ryto, jis turėtų būti apžiūrėtas, bet atvykusiesiems po pietų veikiausiai teks pasirodyti kitą dieną. Po švenčių tenka laukti ir porą dienų, tačiau netiesa, kad žmonės priimami po savaitės.“
Nors patyrė daug išgyvenimų, Jolanta su meile glaudžia sūnų prie krūtinės ir tikina esanti laiminga, mat pradeda naują gyvenimą. „Šią akimirką man svarbiausia sulaukti teismo sprendimo, kad vaiko globa patikima man. Tada mėginsiu susirasti gerai mokamą darbą, vietą, kurioje bus galima ramiai ir saugiai gyventi“, - sakė ji.
Anot pašnekovės, protingos bei veiklios moterys neturėtų kęsti vyrų patyčių - tegul kiekviena žino, kad visada įmanoma atsistoti ant kojų ir pradėti gyvenimą iš naujo.
Kai vyras - alkoholikas
Dviejų paauglių motina Daiva (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas) pensione atsidūrė dėl kitokių aplinkybių. Jos vyras - alkoholikas. Moteris atskleidė, kad apie šį jo „pomėgį“ žinojo dar tekėdama, bet tik gyvenant drauge liga labai progresavo.
„Šeima jam nerūpi. Aš turiu nuolatinį darbą. Jis uždarbiauja statybose, nuolat važinėja. Vyras galėdavo girtauti kelias dienas iš eilės, o užgėręs grasindavo susidoroti, jei nedarysiu to, ko jis nori. Jam prisigėrus su vaikais išeidavome iš namų. Nakvodavome pas mano drauges. Kantrybė trūko po eilinių išgertuvių. Dvi dienas su vaikais glaudėmės pas drauges, o trečią nusprendžiau, kad nebegaliu taip gyventi. Taip atsidūriau pensione“, - šeimos gyvenimo tragediją atskleidė Daiva.
Moteris pasakojo, kad po tokio žingsnio vyras pradėjo ją terorizuoti, grasino užmušti. Teismas neseniai paskelbė Daivai palankų sprendimą, tačiau jis dar neįsigaliojo. Vyras dar gali pateikti apeliacinį skundą. Tačiau Daiva tikisi netrukus atgauti visišką laisvę. Valstybinėje įstaigoje dirbanti moteris svajoja apie karjerą, kurios nebūtų galėjusi pasiekti gyvendama su alkoholiku vyru.
Silpna teisinė bazė
Smurtas - vienas didžiausių žmogaus teisių pažeidimų, tačiau Lietuvos policija - bejėgė. Tuo įsitikinusios ir LŽ kalbintos pensiono gyventojos, ir jo direktorė Nijolė Dirsienė. „Policijai skambinti neverta, ji nepadės. Jeigu yra aiškus žmogaus teisių pažeidėjas, kodėl namus turi palikti moteris, o ne smurtautojas? Baudžiamosios teisės normos visiškai neveiksmingos. Į kalėjimą sėdama tik tuo atveju, kai nužudoma“, - pabrėžė ji.
Anot N.Dirsienės, didžiausia įstatymų spraga - smurtautojui problemų gali kilti tik tada, jei moteris dėl vyro veiksmų į teisėsaugą kreipiasi privataus kaltinimo tvarka. Paradoksas: kai moterį gatvėje sumušė svetimas vyras, šiam keliama baudžiamoji byla, o kai ji sumušama namuose, privalo rašyti pareiškimą.
Viešosios policijos valdybos (VPV) viršininkas Renatas Požėla LŽ tikino, kad tokių smurtinių nusikaltimų daugėjimo tendencijos nėra. Tačiau jis pridūrė, jog turimi skaičiai neatspindi bendros situacijos šalyje.
„Blogai, kai gatvėje nukentėjęs asmuo yra labiau ginamas valstybės nei sumuštasis namuose. Policija susiduria su įstatymų netobulumu. Paprastai, atvykus į smurtautojo namus, konstatuojama, kad aukai padarytas nežymus kūno sužalojimas arba sukeltas fizinis skausmas. Tačiau pagal įstatymus tai nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka. Policija neturi teisės atlikti jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų. Teisininkų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria: vieni sako, kad tai yra išimtinai privatus asmenų reikalas, kiti - kad elementarus smurtas“, - kalbėjo R.Požėla.
Užmaus apynasrį?
VPV viršininkas atskleidė, kad jau parengtas projektas, kuris turėtų sutramdyti kumščių nevaldančius vyrus. „Dabar teturime teisę oficialiai įspėti asmenis dėl netinkamo elgesio. Problema ta, kad už įspėjimo nepaisymą jokios sankcijos smurtautojui negresia. Siūlome papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą straipsniu, kad asmeniui, nepaisančiam policijos įspėjimo, būtų skiriama bauda nuo 500 iki 2000 litų arba administracinis areštas nuo 5 iki 30 parų. Naujovės pranašumas - tokia byla iš karto keliautų į apylinkės teismą, nukentėjusiam asmeniui nereikėtų rašyti pareiškimo. Tai būtų efektyvus apynasris smurtautojams“, - tikino jis.
Atsirandantį optimizmą apmalšina viena svarbi detalė - parengtas projektas dar turės nueiti kryžiaus kelius. Tikimasi, kad rudenį jis pasieks Vyriausybę. Kol kas projektas tebėra diskusijų objektas.
Tačiau, R.Požėlos įsitikinimu, net nelaukiant pataisų, padėties pagerėjimo galima pasiekti kitais būdais. Anot pašnekovo, trūksta efektyvaus visų institucijų bendradarbiavimo. „Pavyzdžiui, mokykla galėtų teikti informaciją apie smurtaujančius vaikus. Jie tokį polinkį atsineša iš šeimos, todėl būtų galima užkirsti tam kelią. Tačiau mokyklos apie smurtą stengiasi nutylėti, taip saugo savo prestižą. Daugiau informacijos norėtųsi ir iš vaiko teisių apsaugos tarnybų. Būtų galima rengti rezultatyvesnius reidus“, - teigė pareigūnas.
Atsiveda ir vaikus
Vilniuje įsikūrusio pensiono direktorė N.Dirsienė LŽ pasakojo, kad sunkmečiu besiprašančiųjų prieglaudos padaugėjo, jų problemos tapo įvairesnės, o sprendimo būdai - sudėtingesni.
„Pas mus atkeliauja smurtą patyrusios moterys ir namų neturinčios našlaitės. Jei laiku nesuteikiame pagalbos, dėl pinigų trūkumo ne viena mergina nukrypsta į šoną, ima prekiauti narkotikais arba savo kūnu. Kaltinti krizę - beprasmiška. Sunkmetis tik paaštrino visas problemas. Net darnioje šeimoje kyla sunkumų, o ką jau kalbėti apie tas šeimas, kuriose nėra susiformavę bendravimo įgūdžiai“, - pažymėjo N.Dirsienė.
Pensione padaugėjo moterų, kurios čia atvyksta su keliais vaikais. Tik apie 10 proc. pensiono gyventojų neturi atžalų, joms išsiskirti su vyrais yra gerokai lengviau. Būta atvejo, kai daugiavaikę moterį priglaudęs vyriškis už ištiestą „pagalbos ranką“ reikalavo seksualinių paslaugų, tačiau vos pajutęs pinigų stygių iš karto išmetė moterį su vaikais į gatvę.
Nepamiršta paties smurtautojo
N.Dirsienė siūlo alternatyvą. Pensione yra 72 lovos. Kodėl vietoj motinų su vaikais čia negalėtų gyventi patys smurtautojai? „Vienu metu ramiai gyventų 72 šeimos, nes smurtaujantys vyrai būtų atskirti. Dabar į pensioną su vaikais atėjusios moterys vos sutelpa. O vyrai, dėl kurių moterys priverstos sprukti, patogiai leidžia laiką namie“, - sakė pensiono vadovė.
Pagalba teikiama moterims, tačiau vyrai taip pat nėra užmirštami. Mėginant sutaikyti žmones pasikalbėti su specialistais kviečiami ir smurtautojai. Taip siekiama neaštrinti situacijos. Pensioną supa aukšta tvora, kad būtų apsisaugota nuo nepageidaujamų lankytojų. „Net išgėrę vyrai ateina prie vartų ir prašo leisti susitikti su žmona. Pasiūlome išsiblaivyti. Mitas, kad mušama moteris myli savo vyrą. Ji paprasčiausiai jo bijo“, - teigė N.Dirsienė.
Pagalbos į pensiono darbuotojus kreipiasi ir vyrai. Tik ne dėl to, kad prieš juos smurtavo moterys. Pagrindinis tokių vyrų prašymas - padėti suprasti moteris, su kuriomis jie gyvena. Pensiono direktorė atskleidė, kad vyrams siūloma pasikalbėti su moterimis, išsiaiškinti, ką jie daro gerai ir ką blogai. „Džiugu, kad vyrai kreipiasi, kad pripažįsta problemas. Tai labai didelis postūmis į priekį. Kiekvienas žmogus turi sunkumų, tik ne visi sugeba juos įveikti“, - sakė N.Dirsienė.
Lietuvos viešosios policijos vyresnioji specialistė Kristina Smirnova LŽ pasakojo, kad atvejų, kai moterys smurtauja prieš vyrus, yra vienetai: „Be abejo, svarstyklės krypsta į vieną pusę. Problema ta, kad save gerbiantis vyras tikrai nesikreips pagalbos. Būna tik pavienių atvejų. Sunkiai įsivaizduojama, kad vyras ateitų į policiją pranešti, jog jį sumušė sutuoktinė.“
Pasak specialistės, į viešumą smurtas prieš vyrus išlenda tuomet, kai padaromas sunkesnio pobūdžio nusikaltimas ir nepavyksta apsieiti be medikų pagalbos.
Linkusios susitaikyti
Prieš pensionui atveriant duris tikėtasi, kad jame lankysis jaunos moterys, kurioms reikės paaiškinti socialinės elgsenos pradžiamokslį. Tačiau gyvenimas išryškino kitokias tendencijas. Pensione gyvenančių moterų amžiaus vidurkis - 40-45 metai.
„Jos kalba patiriančios ilgalaikį smurtą ir bandančios prisitaikyti. Moterys būna sužalotos tiek fiziškai, tiek morališkai. Mitas, kad smurtą kenčia asocialios, neišsilavinusios ar geriančios moterys. Kuo aukštesnis asmens statusas, tuo rafinuotesnis smurtas, kuris sunkiau įrodomas teisme“, - pažymėjo pensiono direktorė.
Psichologai pripažįsta, kad tarp artimų žmonių trūksta dialogo. Jie linkę slapta atsiverti draugams, o mylimiesiems tiesiai į akis nepasako, ką galvoja ir ko nori. Prasideda nesutarimai, kurie netrukus perauga į smurtą, skyrybas.
Kalbos apie išmokstamą socialinį elgesį nėra laužtos iš piršto. „Nerašyta taisyklė: jei tėvas sūnui aiškino, kad tikri vyrai moterį laiko kumštyje, šis suaugęs elgsis taip pat. Panašioje aplinkoje augusi mergaitė, kuri buvo mušama šeimoje, net sukūrusi savąją mano, jog smurtas yra įprastas reiškinys“, - kalbėjo N.Dirsienė.
Audrius BAREIŠIS