„Lietuviškas Televizijos Bokštas DABAR apsuptas pro-ruSSiško kontingento. Tiksliau, ruSSai jau dabar užėmė ne vieną TV bokštą: keleto socialinių medijų bei televizijos „bokštus“. Suklaidintų avelių bei tamsiųjų masių dėka ruSSai prasilaužė ir į patį Seimą! Tai vyksta DABAR.
Nespręsdama penktosios kolonos problemos, ši valdžia kuria papildomą, netiesioginę riziką: kylantį nepasitikėjimą valstybe tarp jai lojalių piliečių“, – feisbuke rašo E. Zingeris.
Jis kviečia politikus „atsikvošėti“ ir teikti įstatymų projektus, skirtus kovoti su prorusiškų jėgų įtaka, ir atitinkamai už šiuos projektus balsuoti.
„Lietuvos žmonės ištroškę vienybės pavyzdžių. Geriausia, ką išrinktieji politikai galėtų padaryti dabar, tai pasirašyti rezistencijos prieš pro-ruSSišką įtaką solidarumo dokumentą. Kovai prieš penktąją koloną bendrai teikiami įstatymo projektai ir atitinkami balsavimai. Be abejo, su nuotraukomis ir video reportažais spaudai, kuriuose skirtingi politikai sudėję rankutes kaip viena komanda. Lietuvai būtų atgaiva. Ar galite tai?“ – klausia E. zingeris.
„Vienybės apvaizdais ir iš skirtingų partijų išeinančios vieningos demonstracijos prieš penktąją koloną įkvėpsite nualintą piliečių moralę. Laimėkite politinio kapitalo taškų. Win-win. Aš Jums leidžiu“, – priduria jis.
Zingeris: „Aš manau, kad informacinį karą mes jau esame absoliučiai pralaimėję“
Kalbėdamas su naujienų portalu tv3.lt jis akcentuoja, kad dabartinė situacija, kai viešojoje erdvėje aktyviai skleidžiama prorusiška propaganda, o jos skleidėjai nėra baudžiami, yra ypač pavojinga valstybei.
„Mums yra be galo pavojinga net dienai turėti tokią situaciją, kur atvirai skleidžiantys prorusišką propagandą nesulaukia jokios nuobaudos. Jie net nejaučia, kad jiems kažkas kvėpuoja į sprandą“, – komentuoja E. Zingeris.
Pavojus pasireiškia tuo, kad priešui sėkmingai įvykdžius informacines atakas ir užpildžius viešąją erdvę propaganda, kitas žingsnis – kinetiniai veiksmai (tiesioginė kova tarp valstybių) – taip nutiko Ukrainai. Visgi, E. Zingerio įsitikinimu, Lietuva jau dabar pralaimėjo informacinį karą.
„Aš manau, kad informacinį karą mes jau esame absoliučiai pralaimėję. Kaip matome, per televiziją išeina prorusiški naratyvai ir mes net nežinome, kaip dirbti su jais. Jeigu nueisime į populiariausias socialinių tinklų platformas, mes pamatysime, kokius kiekius peržiūrų jie surenka. Rusijos dezinformacinė kampanija prieš Lietuvą jau yra pavykusi ir šioje vietoje mes pralaimėjome
Koks yra kitas „specialiosios karinės operacijos“ etapas, deja, mes žinome Ukrainoje. Bet kas, kas susiję su ukrainiečiais, žino, kad pirma yra informacinės atakos, tada seka kinetiniai veiksmai“, – teigia pašnekovas.
Reikalauja politikų vienybės
Ką daryti, kad informacinis karas nepereitų į kinetinį? E. Zingerio raginimas politikams – vienytis ir teikti įstatymų projektus kovai su prorusiškų jėgų įtaka, įskaitant ir baudžiamosios atsakomybės taikymą už veiksmus, prieštaraujančius Lietuvos interesams.
„Jeigu mes norime išlaikyti šitą šalį, turi būti skubiai teikiami tam tikri įstatymų projektų papildymai ir algoritmai, kurie užkardo prorusiškų naratyvų skleidimą. Pagaliau tai turi būti baudžiamoji atsakomybė. Suprantate, dalis yra iš tiesų prorusiškų elementų, bet dar didesnė dalis yra pasimetusių – tai žmonės, kurie suklaidinti ir galbūt dėl savo asmeninio gyvenimo nesėkmių ar kt. yra linkę būti paveikti ir netgi platinti propagandą“, – komentuoja E. Zingeris.
„Žinoma, kad priėmus tam tikrus įstatymų projektus daug žmonių galbūt net nesupras, už ką jie yra baudžiami, bet tai yra ne tam, kad kažkas dabar blogai padarė ir tokį įstatymą priėmė, tai yra mūsų 30 metų „prasileidimas“ dėl žmonių needukavimo“, – priduria jis.
Pašnekovas pažymi, kad reikalauti vienybės reikia iš visų Lietuvos interesams atstovaujančių politinių jėgų, net jeigu ideologiškai jos yra skirtingos.
„Dabar mes turime dideles pretenzijas galimai prorusiškiems elementams mūsų Seime, bet galbūt reikėtų turėti paskatinamąją, draugišką pretenziją tiems, kurie nėra prorusiški, kad pagaliau parodykite tautai, valstybei kažkokias vienybės apraiškas. Jeigu jie yra subrendę, kaip žmonės ir kaip politikai, jie privalo – čia yra jų pagrindinė pareiga – rasti vienybės tašką tarpusavyje ir apteikti anti-penktosios kolonos [įstatymo] projektą ir realias priemones“, – kalba E. Zingeris.
„Norėčiau akcentuoti, kad dabartinė vienybė penktosios kolonos atžvilgiu yra absoliučiai privaloma ir tai yra išgyvenimo klausimas“, – pabrėžia pašnekovas.
Praėjusią savaitę 18 Seimo narių balsavo prieš įstatymo projektą dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijai ir Baltarusijai, daugiausia iš „Nemuno aušros“ ir valstiečių frakcijos.
Tą pačią savaitę Seime vyko uždaras posėdis, kurio metu parlamentarai buvo supažindinti su grėsmėmis Lietuvai, divizijos vystymo planais ir kt. Po posėdžio politikų nuomonės išsiskyrė – kai kurie jį pavadino cirku. Kiek vėliau Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad Seime formuojasi penktoji kolona.
Ekspertas pabrėžia – įvardykime, ką reiškia „penktoji kolona“
Su E. Zingerio raginimais valdžiai sutinka tyrėjas, politikos ekspertas Marius Ulozas. Jo teigimu, jeigu politikai nesiima ambicingų sprendimų, siekiant suvaldyti prorusiškų jėgų įtaką mūsų šalyje, jie jau ne tik toleruoja, bet ir palaiko atvirą kolaboravimą su priešu.
„Aš nežinau, ar mums reikia eiti į gatves, ar nereikia, galbūt galime susitarti gražiuoju, bet iš tikrųjų reikia daugeliui pakilti virš savo politinių ambicijų, partinės priklausomybės ir pasakyti: mes nenorime, kad Lietuva judėtų į tą pusę.
Matome, kas atsitiko su vengrais. Ne per vieną dieną jie „nuvažiavo“. Tas pats ir su slovakais, kartvelais. Mes irgi kiekvieną dieną judame į tą pusę, kur leidžiame diskredituoti tiek Lietuvos istoriją, tiek demokratines struktūras, tiek atvirai juoktis ir meluoti rinkėjams“, – komentuoja M. Ulozas.
Pastarųjų savaičių įvykiai (balsavimas dėl sankcijų pratęsimo Rusijai, uždaras Seimo posėdis ir kt.) parodė, o kai kuriems ir leido garsiai įvardyti, kad priešas, kaip teigia M. Ulozas, yra „ne už vartų, jis jau yra ir viduje“. Visgi, eksperto požiūriu, labai svarbu ne tik pasakyti, kad Seime formuojasi penktoji kolona, bet ir įvardyti, ką tai reiškia, kas tie asmenys, veikiantys prieš šalies interesus.
„Penktoji kolona – nebūtinai visi supranta, ką tai reiškia, bet iš principo, kad turime nedraugiškų šalių interesų gynėjų ir Lietuvoje. Viena vertus, gerai, kad politikai tai įvardija. Kita vertus, yra pavojus, kad jeigu konkrečiai neįvardijame, ką tai reiškia, apie ką mes kalbame, ką reiškia priešiški interesai ir ką reiškia juos ginti, tada mes galime ta fraze mėtytis į visas puses, o tai nieko nepasako.
Kita vertus, demokratijos kvestionavimas, demokratinių institucijų diskreditavimas irgi padeda griauti Lietuvos piliečių pasitikėjimą savo valstybe, abejoti transatlantinėmis organizacijomis, abejoti apskritai demokratija ir tuo, kaip mes ją suprantame Europoje. Reikia apie tai aiškiau kalbėti ir nebijoti įvardyti, kas veikia prieš Lietuvos interesus“, – teigia ekspertas.
Tiesa, vien reikalauti atsakomybės iš politikų nepakanka – ką daryti su jų rinkėjais, kurie jiems ir atvėrė kelius prie valstybės vairo? Anot M. Ulozo, šiuo klausimu būtina stiprinti pilietinę visuomenę, organizacijas, gerinti pilietinį švietimą.
„Reikėtų padėti pilietiniam ugdymui, švietimui, plius stiprinti bendruomenes, bendruomeniškumą“, – nurodo ekspertas.
Kita vertus, M. Ulozo teigimu, labai svarbu nenusiteikti prieš atskiras visuomenės grupes, kitaip tariant, nesusiskaldyti.
„Labai daug rusakalbių, lenkakalbių jautėsi, kad mes į juos keistai žiūrime, kaip į kokius kolaborantus. Bet iš balsavimų matome, kad mes, lietuviai, turime pakankamai daug savo bėdų. Labai svarbu, kad per susivienijimą neatstumtume kitų savo bendruomenės narių ir piliečių“, – akcentuoja M. Ulozas.
Nausėda: „Penktoji kolona kelia galvą ir mes turime su ja kovoti“
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje stiprėja prieš valstybės interesus veikianti vadinamoji penktoji kolona, su kuria reikia „negailestingai kovoti“.
„Penktoji kolona kelią galvą ir, ypatingai matydamas mūsų komunikacinį foną Lietuvoje, aš matau penktosios kolonos stiprėjimą. Jie elgiasi pakankamai gudriai – kartais jie mėgina vaizduoti save D. Trumpo šalininkais. Iš tikrųjų, tai yra paprasčiausia, elementari, buitinė, primityvi penktoji kolona. Ir mes jiems negalime užleisti komunikacinės erdvės. Mes turime su jais kovoti ir kovoti negailestingai“, – LRT žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
Praėjusią savaitę apie penktosios kolonos formavimąsi užsiminė ir parlamento pirmininkas Saulius Skvernelis. Tiesa, jis nurodė, kad pastaroji formuojasi būtent Seime. Taip Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis teigė po uždaro Seimo posėdžio, kuriam dalis parlamentarų negailėjo kritikos.
„Na, yra tam tikra penktoji kolona Seime besiformuojanti. Mes matome ir pagal balsavimus. Turbūt tokiems žmonėms nieko nepasakysi“, – LRT televizijai antradienį sakė Seimo vadovas.
Savo ruožtu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikino nesureikšminantis demokratų „Vardan Lietuvos“ kritikos koalicijai. Pasak jo, šios politinės jėgos lyderis užsiima „verkšlenimais“.
S. Skverneliui prieštaravo ir premjeras Gintautas Paluckas, nurodęs, jog tokius pareiškimus vertina kaip „konkurencinę trintį, o ne realybę“.
„Penktosios kolonos tikrai Seime nėra. Ir taip pat nėra nė vieno Seimo nario, kuris dirbtų kitų, priešiškų valstybių specialiosioms tarnyboms ar apskritai toms šalims. Apie tai žino visi, kurie turi teisę susipažinti su slapta informacija“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė G. Paluckas.
