Paskutinę vasaros dieną, Šilalės rajone 28 metų moteris pasitraukė iš gyvenimo. Prieš lemtingą įvykį, iš motinos buvo paimta 7 metų dukra. Esą vakare policija sulaukė pranešimo, jog lauke be priežiūros paliktas vaikas. Atvykę pareigūnai mergaitę rado kartu su močiute. Šiai pasakius, jog motina girta, policijos pareigūnai sutvarkė laikino vaiko perdavimo močiutei dokumentus.
Neradus motinos – apie vaiko paėmimą ji informuota rašteliu
Kitą rytą šeimą aplankė socialinė darbuotoja, tačiau neradusi motinos, jai paliko raštelį apie tai, kas įvyko. Kieme stovėjęs lagaminas ir vaiko kuprinė darbuotojai nesukėlė jokių įtarimų.
„Trečia dieną nesusisiekus su motina, socialinė darbuotoja paprašė vaiko močiutės nuvažiuoti ir pasikalbėti su marčia apie tai, kas vyksta. Jai nuvažiavus, kaip supratau, į namus pateko per rūsį ir rado mamą pasikorusią, buvo paliktas atsisveikinimo raštelis," - pasakojo šia istorija susidomėjęs Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas.
Įtariama, jog po vaiko paėmimo, jauna moteris sukrovė dukros daiktus į lagaminą bei kuprinę, ir pakėlė prieš save ranką.
Ar atsakingi pareigūnai tinkamai reagavo į situaciją?
„Šeima buvo įtraukta į probleminių šeimų sąrašą, tai reiškia, kad po 3 mėnesių stebėjimo, būtų svarstoma ar įtraukti ją į rizikos šeimų sąrašą, ar ne. Stebima ji buvo dėl gautos informacijos, kad mama piknaudžiauja alkoholiu. Mano žiniomis, šeimą lankę socialiniai darbuotojai nė karto nebuvo jos matę girtos, kaimynai taip pat tą patį patvirtino,“ - kalbėjo M. Majauskas.
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškės ar paimant mergaitę iš motinos, moteris buvo blaivi.
M. Majausko nuomone ši istorija kelia daug klausimų. „Pirmiausia ar prieš egzistuojant galimybei paimti vaiką iš šeimos, ši apie tai buvo informuota? Ar žinojo, apie galimą specialistų pagalbą, jei nutiktų taip, jog vaikas visgi būtų paimtas iš šeimos ir ką turėtų daryti, norint jį susigrąžinti. Kodėl vaiko paėmime nedalyvavo socialiniai darbuotojai bei vaiko teisių apsaugos atstovai,“ - portalui tv3.lt komentavo M. Majauskas.
Šilalės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Sragauskienė tikina, jog iškvietimas apie be priežiūros paliktą vaiką buvo gautas jau po darbo valandų, tad vaiko teisių pareigūnai procese neturėjo dalyvauti. „Valstybės yra numatyta tvarka, kad ne darbo valandomis vaiką iš šeimos paima policijos pareigūnai, o visiems juk jau žinoma, kad šis atvejis įvyko būtent ne darbo metu,“ - komentavo. Anot jos, šiuo metu vaiku rūpinasi artimieji. Iš užsienio grįžęs vaiko tėtis laikiną globą įteisino močiutei.
Kaip iš šeimos paimti vaiką – vieningos tvarkos nėra
Savižudybių ir smurto prevencijos komisija nutarimu, pagrindinės su šiuo įvykiu susijusios institucijos, atlieka vidinius tyrimus. Aiškinamasi, kaip buvo užtikrinama pagalba šeimai, kaip buvo vykdomas vaiko paėmimas, ar nebuvo pažeistos nustatytos tvarkos, kaip toliau užtikrinamos vaiko teisės.
Anot M. Majausko, Lietuvoje iki šiol nėra vieno tvarkos aprašo, kaip, kada, kokiomis sąlygomis turi būti paimamas vaikas ir kas, per kiek laiko turi būti padaroma. Kiekviena savivaldybė vadovaujasi savo patvirtinta tvarka.
Ir nors M. Majauskas nėra linkęs manyti, kad tik vaiko paėmimas galėjo lemti tragišką moters gyvenimo pabaigą, atsakingi pareigūnai turėtų sau užduoti klausimą: ar išties geba atpažinti galimos savižudybės grėsmę? Esą Šilalės rajonas pagal savižudybių rodiklius Lietuvoje užima 10-12 vietas.
„Ar, šiuo atveju, atsakingi pareigūnai buvo tinkamai paruošti atpažinti savižudybės grėsmę. Juk Šilalės rajone savižudybių skaičius kur kas didesnis negu kituose šalies rajonuose,“ - kalbėjo M. Majaukas.
B. Sragauskienės teigimu, Šilalės rajone per metus iš šeimų paimama apie 30 – 40 vaikų. „Visa pagalba teikiama šeimai, kai vaikas paimamas iš šeimos. Vykdoma atvejo peržiūra, dalyvauti kviečiami tėvai, dėl alkoholio problemų yra teikiama pagalba. Ir psichologo pagalba, siūloma kur ją gauti, bet žmogui reikia norėti tą pagalbą priimti,“ - komentavo B. Sragauskienė.
„Lietuvoje niekur nėra prieinamos normalios, kokybiškos psichologinės pagalbos. Psichikos sveikatoje išskirtinai dominuoja medikamentinis gydymas. Vaistams yra išleidžiama daugiau nei 10 kartų daugiau pinigų negu psichologinėms terapijoms, psichologų konsultacijoms,“ - teigė M. Majauskas.
Maža to šalyje nėra ir vieningos sistemos, kaip pagelbėti problemų ištiktai šeimai. „Tvarkos aprašai yra, bet jie rekomendacinio pobūdžio. Tad juk galima to ir nesilaikyti. Kiekviena savivaldybė atskirai sprendžia kaip padės šeimai,” - kalbėjo Kristina Paulikė, socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja.
Pagalbos reikia ne tik socialinės rizikos šeimoms
K. Paulikės nuomone, jei kiekvienoje šalies savivaldybėje veiktų kompleksinė pagalba šeimai, būtų pakankamai informacijos apie įvairias nevyriausybines organizacijas, laiku suteikiama pagalba probleminėms šeimoms, galbūt socialinis rizikos šeimų sąrašas būtų trumpesnis.
„Svarbus vaidmuo tenka vadovaujančias pozicijas užimantiems asmenims. Priklauso nuo vadovybės, kokie vadovai socialinių paslaugų centro ar skyrių, nes juk jie lemia darbo kokybę. Maža ką jei specialistai geri, tačiau suprantama, kad ir jų nedaug, juk kita bėda – atlyginimai. Mes norim profesionalų, bet kas ateis dirbti už tiek,“ - komentavo K. Paulikė.
Moters nuomone, tokia tragedija kaip Šilalės rajone, ar visą šalį sukrėtusi Matuko istorija, atskleidžia daug sisteminių problemų. „Visų pirma trūksta komunikacijos tarp institucijų. Pradėkim nuo „švietimiečių“. Ne visos mokyklos siekia bendradarbiauti su ne vyriausybinėmis organizacijomis, tas pats ir savivaldybėse: nėra susitariama, kas, kaip ir kada galėtų kokią pagalbą suteikti. Lipkim dar aukščiau – ministerijos nesugeba tinkamai tarpusavyje bendradarbiauti,“ - komentavo K. Paulikė.
„Daug bėdų ir su komunikacija, ypač rajonuose. Sako išsiuntėm laišką, bet negauname atsakymo. Tai ką ir viskas? Taip klausimas numetamas į šoną, o problema neišsprendžiama. Juk į įvykius susijusius su probleminėmis ar rizikos šeimomis reikia reaguoti tučtuojau, nedelsiant, kitaip sulauksim tokių nelaimių,“ - kalbėjo K. Paulikė.
