Į šalies savivaldybes plūsta siuntiniai iš JAV su asmeniškai politikams adresuotomis įspūdingai atrodančiomis religinio turinio knygomis. Vienos savivaldybės jas tuoj pat išmeta, kitos jas dalija politikams.
Masiškai iš už Atlanto siunčiamos dovanos politikus ir glumina, ir piktina. Visiems politikams adresuotas tas pats leidinys – bemaž 1 000 puslapių juoda knyga, ant kurios aukso raidėmis angliškai užrašyta Jesus Christ „Message to All Nations“, Second Edition (Jėzus Kristus „Žinia visoms tautoms“, antrasis leidimas).
Dovanos atsikratė
„Valstiečių laikraščio“ kalbinti politikai sakė, kad iš JAV Kolorado miesto atsiųstos knygos patraukė solidumu, tačiau pavartę leidinį jie paskubėjo dovanos atsikratyti. Kai kurių savivaldybių vadovai prisipažino, kad religine literatūra jie atakuojami jau ne vienus metus. Tiesa, anksčiau buvo siunčiamos ne knygos, o laiškai, kuriuose politikai rasdavo ant popieriaus lapo atspausdintų religinio turinio pamokslų. Kad nereikėtų svarstyti, ką daryti su neprašytais siuntiniais, kai kurios savivaldybės nusprendė užblokuoti religinės literatūros siuntėjo iš JAV adresą. Susipažinus su knygos turiniu galima spręsti, kad religiniai leidiniai susiję su fundamentalistine Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia, kurios išpažinėjai vadinami mormonais fundamentalistais.
Gaudavo laiškų su pamokslais
Metų sandūroje Biržų rajono savivaldybę pasiekė trys sunkios dėžės dovanų. Siuntą gavę ir išpakavę savivaldybės darbuotojai nustebo išvydę knygas, kurių pavadinime perskaitė Jėzaus Kristaus vardą. Siuntoje buvo 25 knygos, adresuotos kiekvienam tarybos nariui. Kiekvienas leidinys buvo įdėtas į kartoninę dėžutę.
Viena iš knygų buvo adresuota ir Biržų rajono merei Irutei Varzienei. „Knygos labai solidžios, labai geros poligrafinės kokybės, – įspūdžiais pasidalijo Biržų rajono merė. – Kadangi skaitau vokiečių kalba, paprašiau specialistų, kad pasidomėtų knygos turiniu. Jie aiškino, kad tai religinių pamokslų rinkinys.“
Savivaldybės vadovai neaiškaus religinio turinio literatūrą norėjo išmesti, tačiau pasvarstę nutarė, kad tegu kiekvienas tarybos narys pats nusprendžia, ką daryti su iš JAV gauta knyga. „Žmonių išrinkti politikai – brandžios asmenybės, kiekvienas gali nuspręsti, kaip jam elgtis. Be to, išmesti ar sunaikinti knygas psichologiškai sunku dėl pagarbos rašto kultūrai“ , – samprotavo I.Varzienė.
Ji teigė, kad religinio turinio knygos – ne pirmi siuntiniai iš už Atlanto. Anksčiau politikams buvo siuntinėjami laiškai, kuriuose jie rasdavo pamokslų. „Pirmą kartą išdalijome tarybos nariams, o paskui išmesdavome. Gali būti, kad tie pamokslai sudėti į knygą. Tikimės, kad daugiau tokių dovanų negausime, nes nusprendėme užblokuoti siuntėjo adresą ir iš jo nepriimti jokių siuntinių“, – teigė Biržų rajono vadovė.
Priminė viduramžius
Neaiškios religinės bendruomenės siuntiniai pasiekė ir Panevėžio miesto bei rajono, Pasvalio ir Kupiškio rajonų savivaldybes. Apie tokias dovanas, adresuotas vietos politikams, rašė ir Telšių, Šilutės laikraščiai. Gali būti, kad religinio turinio knygas gavo visos Lietuvos savivaldybės.
Pasvaliečiai, kitaip nei jų kaimynai biržiečiai, religinių knygų nedalijo politikams, o visą siuntą išvežė į antrinių žaliavų supirkimo punktą. Pasvalio rajono tarybos narys ūkininkas Vilhelminas Janušonis sakė, kad dėl to nė kiek nenusiminė. „Nesiruošiu keisti tikėjimo, todėl tokios knygos man nereikalingos. Matyt, kažkas turi daug pinigų, leidžia tokius leidinius ir tikisi, kad užkibs pasekėjų. Man tai primena XII–XIV amžius, kai religija buvo nešama kalaviju. Dabar kitais būdais bandoma paveikti“, – neigiamai apie politikams brukamą religinę literatūrą atsiliepė pasvalietis.
Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis sakė, kad jam jau atsipyko siuntinėjama literatūra. „Man jokio įspūdžio nepadarė ta knyga. Nesuprantu, kam jos siuntinėjamos – lietuviai tikrai netaps mormonais. Tiesą sakant, jau atsibodo tie visi siuntiniai. Gal jau 4 metus siuntinėja laiškus. Mes jų neskaitome. Gal finansiškai paremti prašo? Tegu atitinkamos tarnybos tuo susirūpina, o vietos valdžia turi pakankamai savo darbo“, – domėjimusi religiniais siuntiniais buvo nepatenkintas meras.
Bijo aptikti miltelių
Panevėžio miesto tarybos narė Gema Umbrasienė, pasklaidžiusi gautą leidinį, nunešė jį į Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką. „Knyga tikrai įspūdinga – kokybiškai išleista ir apipavidalinta. Pagalvojau, kad jei taip galėtume lietuvių literatūros klasiką išleisti ir padaryti ją žmonėms įperkamą“, – pasvajojo politikė.
G.Umbrasienė skaito knygas anglų kalba, tad pavarčiusi dovaną susidarė įspūdį, kad ją parašė kažkokie naujieji Jėzaus Kristaus žodžio skelbėjai. „Ji nepasirodė man vertinga ir reikalinga, todėl nunešiau į bibilioteką. Išmesti negalėjau – vis dėlto tai leidybos produktas. Gal jis sudomins mokslininkus, šios srities tyrinėtojus“, – samprotavo politikė.
Neaiškios religinės bendruomenės pasirinktas būdas skleisti savo tiesas jai pasirodė neišmintingas. „Žmonėms, kurie turi tvirtą tikėjimą ir susiformavusią pasaulėžiūrą, tokios knygos, kad ir įspūdingai atrodančios, negali padaryti įtakos. Tačiau gal iš šimto vienas ir užkibs, gal to ir siekia organizacija?“ – svarstė Panevėžio miesto tarybos narė.
Politikams skirti religiniai siuntiniai sukėlė rūpesčių ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos darbuotojams. Kanceliarijos skyriaus vedėja Aldona Melėnienė sakė, kad siunta buvo adresuota savivaldybei, o ant dėžučių, į kurias supakuotos knygos, nurodytos tarybos narių pavardės. Jiems ir išdalys knygas.
„Anksčiau gaudavome laiškų. Baisu juos ir atplėšti, ką gali žinoti, gal kokių miltelių įberta. Mano užduotis pateikti tarybos nariams reikalingą medžiagą, o dabar tenka rūpintis ir religine literatūra“, – atsiduso savivaldybės administracijos darbuotoja.
Atsiribojo nuo siuntinių
Knygos Jesus Christ „Message to All Nations“, Second Edition, autoriumi nurodytas War¬renas S.Jeffsas. Jis pristatomas kaip fundamentalistinės Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios prezidentas. Internete galima rasti daug informacijos apie tai, kad atskilėlių mormonų sekta vadinamos religinės bendruomenės pranašas W.S.Jeffsas buvo teisiamas dėl seksualinės prievartos prieš vaikus.
Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios Lietuvoje atstovas ryšiams su visuomene Denis Grinevičius pabrėžė, kad ši religinė bendruomenė nei Lietuvoje, nei JAV nieko bendro neturi su šalies politikams platinama religine knyga. Anot jo, šios bažnyčios pasekėjai, dar vadinami mormonais, nei šiemet, nei kada nors anksčiau nėra siuntę jokių siuntinių politikams. „Tai kita Bažnyčia, jos kitas pavadinimas“, – pabrėžė D.Grinevičius.
Mormonizmas kai kurių religijotyrininkų vertinama kaip naujas religinis judėjimas, kitų – kaip sekta. Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčią 1830 m. įkūrė Josephas Smithas ir penki tikėjimo broliai Niujorko valstijoje, JAV. Savotiška šio religinio judėjimo biblija yra Mormono knyga. „Religijotyros žodyne“ (išleistas 1991 m.), ši religinė bendruomenė 1843–1890 m. praktikavo daugpatystę. Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčiai pasmerkus daugpatystę, daugiau kaip prieš šimtą metų nuo jos atskilo mormonai fundamentalistai, kurių pažiūros leidžia poligamiją.
Skaičiuojama, kad dabar pasaulyje yra daugiau kaip 14 mln. mormonizmo išpažinėjų. Bažnyčios būstinė yra Solt Leik Sityje, Jutos valstijoje, JAV.
Komentarai
Laikosi konservatyvumo
Dr. Aušra Pažėraitė, Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro docentė
Tai XIX a. susikūrusi bažnyčia, kuri save kildina iš krikščionybės. Šiai religijai besivystant, daug jos tiek teologinių, tiek praktikos elementų prieštaravo kitų krikščioniškų bažnyčių praktikoms ir ideologijai. Šiuo metu mormonų bažnyčia save pateikia taip, kad to prieštaravimo nesimato. Tačiau reikia turėti omeny, kad tai nėra krikščioniška bažnyčia ar jos atšaka. Mormonizmas – savarankiška religija, nors jos išpažinėjai ir kalba apie Jėzų Kristų bei naudoja daug sąvokų, paimtų iš krikščioniškos tradicijos. Kita vertus, kalbant apie moralinius, etinius principus, ši religija artima konservatyviai krikščionybei, pabrėžia tradicinės šeimos vertybes, tradicinį gyvenimo būdą šeimoje, kai moterys rūpinasi vaikais ir vyrais, o vyrai mokosi, dirba. Šiandien Amerikoje ir JAV Kongrese yra nemažai mormonų.
Politikai tapo atviri naujai religijai?
Rimas Mikalauskas, Biržų evangelikų reformatų parapijos kunigas
Mormonų religija yra kilusi iš krikščionybės, tačiau iš esmės ji išsižada Kristaus dievystės. Jie turi savo Mormono knygą. Religijotyrininkai mormonizmą priskiria pseudokrikščioniškų religijų grupei. Šiuo atžvilgiu jie panašūs į Jehovos liudytojus. Mormonų religijos dabar nereikėtų vadinti sekta, o denominacija (religinės bendruomenės tipas, tarpinis tarp sektos ir bažnyčios). Iš mormonų galima būtų kai ko ir pasimokyti. Pavyzdžiui, to, kad tikėjimas yra neatsiejamas nuo moralinio žmogaus gyvenimo. Mormonų jaunuoliai privalo atlikti dvejų metų tarnybą užsienyje. Taip jie išmoksta kalbų. Paprastai eilinis amerikietis žino ne daugiau nei vieną kalbą.
Lietuvoje galbūt perdėta reakcija dėl gautų religinių knygų. JAV dėl tikėjimo išpažinimo tiek klausimų nekeliama, vieno tikėjimo žmonės gerbia kitos religijos išpažinėjus. Juk religinė laisvė – viena svarbiausių laisvių. Lietuvoje kitos tradicijos, o mūsų tradicinės bažnyčios tokiais metodais nesinaudoja. Tokiu būdu platinamos religinės knygos gali atrodyti kaip prekės brukimas. Kita vertus, nežinia, kuri mūsų bažnyčia galėtų leisti sau tokias išlaidas. Mormonai yra turtingi. Tokia jų veikla turėtų paskatinti krikščionis pasidomėti savo išpažįstamu tikėjimu. Kita vertus, galima būtų svarstyti: jei politikams siunčiama tokia literatūra, gal tai ženklas, kad jų galvos tiek „išplautos“, jog tapo atviros naujai religijai.
Vida Tavorienė
VL žurnalistė
