„Susitikimo metu ketinama aptarti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą COVID-19 kontekste, sienų atvėrimo ir dvišalius santykius“, – pranešė Vyriausybė.
Vyriausybių vadovai taip pat gvildeno saugumo ir gynybos klausimus, aptarė planuojamą Europos Sąjungos daugiametę finansinę perspektyvą, kuriamą Europos gaivinimo fondą ir Europos Parlamente svarstomą Mobilumo paketą.
Siūlė balsuoti už tuos, kurie normalizavo santykius
„Prieš tris mėnesius teko būti čia, šioje vietoje, kada reikėjo priimti sprendimus ir susidoroti su iššūkiais, kuriuos sukėlė pandemija. Buvo uždaryta Lietuvos-Lenkijos siena“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pasak Lietuvos premjero, nei jis, nei Lenkijos Vyriausybės vadovas net neįsivaizdavo, su kokiu iššūkiu susidūrė tiek Europa, tiek Lietuva su Lenkija.
„Reikėjo priimti sprendimų, kurių niekada nedarėme, kokiu keliu niekada nėjome. Tačiau tos priemonės, kurias taikė Lietuva ir Lenkija parodė, kad mes sugebame puikiai susidoroti su šiuo kilusiu iššūkiu“, – sakė S. Skvernelis.
Premjero teigimu, nors nebuvo glaudaus koordinavimo tarp Lenkijos ir Lietuvos, abi šalys priėmė panašius sprendimus kovoje su kroonavirusu.
„Džiaugiuosi, kad Lenkija ir Lietuva, ir žmonės mūsų, ir Vyriausybės sugebėjo ir apsaugoti gyvybes, ir paremti ekonomiką, ir nesužlugdyti mūsų visuomeninio gyvenimo“, – tikino S. Skvernelis.
Premjeras tikino, kad apie naktimis priimtus sprendimus ir pokalbius tarpusavyje tiek S. Skvernelis, tiek M. Morawieckis galbūt kada nors parašys savo atsiminimuose. Premjeras dėkojo Lenkijos premjerui, kaimyninės šalies gyventojams ir lietuviams už bendrą kovą koronaviruso fone.
„Tai dar kartą įrodo mūsų strateginę partnerystę“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Lietuvos premjeras dėkojo M. Morawieckiui už paramą Astravo atominės elektrinės klausimu ir elektros tinklų sinchronizacijos tema.
„Tikiuosi tiek Lietuvos, tiek Lenkijos žmonės rems tas politines jėgas ir politikus, kurie pasiekė, kad mes turėtume strateginius partnerius, puikius kaimynus“, – teigė S. Skvernelis.
Lietuvos premjeras tikisi, kad Lietuva, Lenkija, Estija ir Latvija bendradarbiaus ir sieks bendų tikslų dėl naujos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos ir atsigavimo fondo.
Skvernelį pavadino bičiuliu
Lenkijos premjeras M. Morawieckis S. Skvernelį pavadino bičiuliu ir džiaugėsi bendru Lenkijos ir Lietuvos darbu kovoje su koronavirusu.
„Kai kalbame apie bendradarbiavimą, kalbame ne tik apie ekonominį bendradarbiavimą, verslo bendradarbiavimą, bet taip pat apie kultūrinius ryšius, normalius ryšius tarp mūsų piliečių. Labai džiugu, kad grįžtame prie mums normalių santykių“, – kalbėjo M. Morawieckis.
Lenkijos Vyriausybės vadovo teigimu, Lenkija ir Lietuva grįžo prie normalių santykių, tokių, kokias šalys puoselėjo prezidentų Valdo Adamkaus ir Lecho Kaczynskio vadovavimo laikotarpiu.
„Šiandien mūsų laukia labai rimtos derybos dėl daugiametės finansinės perspektyvos, taip pat – dėl ekonomikos gaivinimo fondo lėšų“, – pripažino M. Morawieckis.
Lenkijos premjeras teigė, kad su Višegrado šalimis jau sutarta dėl bendros pozicijos derybose.
„Žvelgdamas į tamprų bendradarbiavimą su Lietuva, su Sauliumi, su kolegomis iš Višegrado matau, kokią jėga sudaro Vidurio Europos valstybės, kokią jėgą mes demonstruojame Vakarų Europai, kai reikia derėtis dėl sudėtingų reikalų“, – įsitikinęs M. Morawieckis.
Pasak jo, nesiskiria Lenkijos ir Lietuvos klausimai energetikos klausimais. M. Morawieckio teigimu, Lenkija supranta Lietuvos baimę, susijusią su Astravo atomine elektrine, visuose tarptautiniuose forumuose palaiko Lietuvos poziciją šiuo klausimu. Tačiau, anot M. Morawieckio, būtina pabrėžti, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija pasisako už kuo tampresnį bendradarbiavimą su Baltarusija.
„Gerbiamas premjere, brangus Sauliau, dėkoju už tai, kad visada buvai pasiekiamas šiomis sudėtingomis savaitėmis ir, kad galėjome įvairias kilusias problemas spręsti supratimo dvasia. Esu giliai įsitikinęs, kad mūsų abiejų valstybių laukia labai geros perspektyvos“, – kalbėjo M. Morawieckis.
Lietuva ir Lenkija penktadienį viena kitai vėl atvėrė sienas, kurios kovo viduryje buvo uždarytos siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją.
Laisvalaikio stiliumi be kaklaraiščių apsirengę premjerai dėl viruso rizikos atsisakė tradicinio rankų paspaudimo, pozuodami žurnalistams prieš išsirikiavusius abiejų šalių pasieniečius.
„Be rankų paspaudimo, deja“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis po trumpo pašnekesio ties valstybės siena.
,,Nuo šiandien Lietuvos ir Lenkijos piliečiams nelieka jokių apribojimų kertant sienas. Jiems taip pat nereikės laikytis izoliacijos. Tai puiki žinia, kuri buvo patvirtinta vakar vėlai vakare“, – teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Nuo penktadienio bus atsisakoma laikinos vidaus sienos kontrolės, vykdant į Lietuvą atvykstančių ir iš jos išvykstančių asmenų patikrinimus pasienio kontrolės punktuose su Lenkija.
Anksčiau buvo skelbiama, kad Lietuva sienų kontrolę panaikins penktadienį, o Lenkija – šeštadienį.
Valstybės siena geležinkelio keliu taip pat galės būti kertama per visus valstybės sienos su Lenkija perėjimo punktus. Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, valstybės siena geležinkelio keliu gali būti kertama tik per Šeštokai–Trakiškės sienos kirtimo punktą.
Nuo gegužės 11 d. buvo leidžiamas Lenkijos piliečių atvykimas į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat galėjo vykti į Lenkiją, tais pačiais pagrindais, abejų valstybių piliečiams nebuvo taikoma 14 dienų saviizoliacija.
Lietuvoje nuo birželio 17 d. atšaukiamas karantinas, tačiau lieka galioti valstybės lygio ekstremali situacija.
