Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ žurnalisto pasakojimas apie tai, jog 1918 metais atsiradusi paslaptingus mokslinius tyrimus vykdanti Kauno bakterinių preparatų gamykla sovietiniais metais buvęs slaptas objektas. Atgavus nepriklausomybę, ji netrukus itin mįslingomis aplinkybėmis išnyko be pėdsakų.
Karinio mokslo monstras
Pirmą kartą apie „Biopreparatus“ išgirdau Atgimimo išvakarėse, kai Kaune vyko M. Daukšos gatvės gyventojos Reginos Lietuvninkaitės teismo procesas.
Jauna moteris buvo surezgusi platų, kone visą Baltijos regioną apimantį stipriausio pasaulyje sintetinio narkotiko fentanilio platinimo tinklą.
Šią efektyvią nuskausminimo priemonę, 80–100 kartų stipresnę už morfijų, 1970−1987 metais vienintelė Sovietų Sąjungoje į ampules fasavo Kauno farmacijos gamykla „Sanitas“. Užsakovas buvo „Biopreparatai“.
Maskva, Samokatnaja gatvė 4. Neilga, kreiva, esanti pačiame Rusijos sostinės centre. Sovietiniais metais čia buvo draudžiama važiuoti automobiliams su diplomatiniais arba užsienio šalių numeriais, o fotografuoti ir filmuoti – net Maskvos gyventojams.
Pilkame mūre be iškabos daugelį metų buvo įsikūręs vienas pagrindinių Sovietų Sąjungos karinio ir mokslinio komplekso susivienijimų „Biopreparatai“. Iš tikrųjų tai buvo biologinės ginkluotės generalinis štabas, kuriam vadovavo akademikas Jurijus Kalininas, neva turintis armijos generolo karinį laipsnį.
„Biopreparatams“ priklausė visoje SSRS teritorijoje išdėstytas mokslinių tyrimų institutų, gamybinių mokslinių susivienijimų, įvairių farmacijos įmonių tinklas, kuris karo atveju turėjo būti paverstas galingu koviniu junginiu. „Biopreparatų“ pagrindinius mokslininkus ištisą parą saugojo SSRS KGB Devintoji valdyba, atsakinga už aukščiausių sovietinės nomenklatūros pareigūnų apsaugą.
Bijo atskleisti tiekėją
Kompleksui „Biopreparatai“ Lietuvoje priklausė 5 įmonės: Vilniaus gamybinis mokslinis susivienijimas „Fermentas“, Kauno bakterinių ir endokrininių preparatų įmonės bei farmacijos gamykla „Sanitas“, Kėdainių biochemijos gamykla.
Fentanilio išradėju laikomas iki šiol Rygoje gyvenantis Latvijos mokslų akademijos Organinės sintezės instituto mokslininkas E. Lavrinovičius. Milžiniškos fentanilio partijos buvo tiekiamos sovietų kariuomenės daliniams. Ypač tais metais, kai SSRS kariuomenės „ribotas kontingentas“ dešimčiai metų įstrigo Afganistane. Nedideli kiekiai tiekti į gimdymo namus, siekiant palengvinti nėščių moterų skausmą.
Pagal gydytojų receptą fentanilio ampulių pakuotę nebrangiai buvo galima įsigyti specialiose vaistinėse.
Šiandien sunku suskaičiuoti, kiek ampulių išplatino Kauno senamiestyje gyvenusi R. Lietuvninkaitė, kurią narkomanai švelniai vadino Mama. Kai po 20 metų aplankiau garsiąją fentanilio pardavėją, ji nė už ką nenorėjo atskleisti, kas buvo paslaptingasis narkotikų tiekėjas iš „Sanito“. Pasakė, kad bijo, nes jis šiuo metu priklauso aukščiausiems sluoksniams.
„Biopreparatų“ aukos
Iki šiol fentanilio paslaptys kruopščiai saugomos Maskvoje. 2002 metais spalio 26-osios rytą per Rusijos specialiųjų tarnybų jungtinio būrio ataką, kai buvo išvaduojami Maskvos guolių gamyklos kultūros namuose čečėnų kovotojų įkaitais paimti miuziklo „Nord Ost“ žiūrovai, panaudotos dujos.
Pagrindinis jų komponentas – fentanilis. Nuo dujų žuvo 129 žmonės, o 500 tapo invalidais. Jeigu medikams laiku būtų buvusi atskleista panaudotų dujų cheminė sudėtis, jie būtų galėję efektyviai panaudoti priešnuodžius ir būtų buvę išgelbėta daugiau gyvybių.
Spaudžiamas viešosios nuomonės tuometis Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministras Jurijus Ševčenka, kad ir per vėlai, išdrįso atskleisti, kad dujose buvo fentanilio ir netrukus buvo atleistas iš pareigų.
Antrą kartą apie „Biopreparatus“ išgirdau 1995 metais, kai vieną vasario pavakarę prie savo namų Kaune, Partizanų gatvėje, partrenktas dideliu greičiu lekiančio automobilio žuvo Bakterinių preparatų įmonės direktorius Aloyzas Seibutis. Kaip teigė jo žmona, avarijos kaltininkas liko nenubaustas, o žūties aplinkybės bendradarbiams iki šiol atrodo įtartinos.
„Tai buvo Maskvos „Biopreparatų“ kerštas, kad direktorius palaikė pernelyg artimus ryšius su kai kuriomis Prancūzijos naujųjų biotechnologijų firmomis“, – išgirdau ir tokią versiją.
Prie ištakų
Kauno bakterinių preparatų įmonės kaimynystėje teko gyventi beveik 30 metų, todėl susipažinau ne su vienu aukštos kvalifikacijos bakteriologijos specialistu. Įmonės ištakos siekia mūsų nepriklausomybės aušrą – 1918 metus, kai jauni mokslininkai stojo į kovą su ispaniškojo gripo pandemija, o vėliau ir su kitomis Pirmojo pasaulinio karo negandomis – cholera, dėmėtąja šiltine, pasiutlige, raupais. Prieškariu čia buvo gaminami vaistai maliarijai, tuberkuliozei gydyti.
Antrojo pasaulinio karo metais Kauno bakteriologams pavyko likviduoti pavojingus difterito ir dizenterijos židinius. Sovietų okupacijos metais bakterinių preparatų įmonė vienintelė SSRS gamino fluorescencinius antikūnus gripo diagnostikai, serumus, padedančius nustatyti, ar žmogus serga sifiliu, ir kitus aukščiausios kokybės preparatus, kuriuos eksportavo į įvairias užsienio šalis.
Kauniečių gaminiai padėjo išgelbėti tūkstančius gyvybių per poliomielito ir juodojo gripo pandemijas. Tad nieko nuostabaus, kad SSRS „Biopreparatai“ priglaudė po savo sparnu Kauno bakterinių preparatų įmonę.
Sovietų valdžios nusavintoje tremtinės Gailutės Pranaitytės-Katilienės sodyboje Kauno pakraštyje daugelį metų veikė Bakterinių preparatų įmonės laboratorija, kurioje gaminti specialiosios paskirties serumai. Čia tyrimų ir gamybos tikslams buvo įsteigtas galvijų ūkis.
Kaip ir kituose šio monstro padaliniuose, Kauno bakterinių preparatų įmonėje veikė vadinamasis Pirmasis skyrius, kuris kontroliavo susirašinėjimą su sovietų specialiosiomis tarnybomis, kariniais daliniais, prieš priimant į darbą tyrinėjo mokslinių bendradarbių ir darbuotojų biografijas, mat įmonė priklausė įslaptintų objektų kategorijai.
Tokiuose skyriuose paprastai dirbo kadriniai KGB karininkai ar rezervistai. Žaliakalnyje įmonei pradėtas statyti masyvus septynaukštis mūras, nes Maskva numatė Kaune sukoncentruoti geriausias bakteriologų, biologų ir genetikų pajėgas.
Nušluotas su dulkėmis
Prieš kelerius metus tik 1987-aisiais baigtą statyti 7 aukštų 5 tūkstančių kvadratinių metrų įmonės pastatą, esantį Kauno Savanorių prospekte, buldozeriai nušlavė nuo žemės paviršiaus. Strateginės reikšmės Bakterinių preparatų įmonė išnyko be pėdsakų.
Bakteriologijos srityje, kaip ir branduolinėje fizikoje, susikerta didžiųjų pasaulio valstybių interesai, o užkulisiuose aktyviai veikia įvairių šalių specialiosios tarnybos. Laboratorijose vyksta nuožmi mokslininkų konkurencija, taikant smurtą vagiami naujausi mokslo išradimai, šantažuojant verbuojami specialistai.
ANONSAS
Artimiausiuose „Balsas.lt savaitės“ numeriuose skaitykite, kaip „Biopreparatų“ specialistai po 1991 metų įsiliejo į Lietuvos mokslinį ir politinį elitą.
TIK FAKTAI
Į Vakarus pasitraukęs KGB generolas majoras Olegas Kaluginas papasakojo apie kelias žmogžudystes, įvykdytas naudojant „Biopreparatų“ gamybos nuodus.
Su specialiosios paskirties preparatais buvo likviduoti:
1975 metais Austrijoje − perbėgėlis GRU karininkas Nikolajus Artamonovas.
1977 metais Didžiojoje Britanijoje − bulgarų disidentas Georgijus Markovas, dirbęs BBC radijo stoties Rytų Europos skyriuje.
2003 metais nunuodytas „Novaja gazeta“ žurnalistas Jurijus Ščekočychynas, daugelį metų tyrinėjęs KGB biotechnologijų laboratorijos Nr.12 paslaptis.
Biologinio terorizmo auka tapo ir to paties laikraščio žurnalistė Ana Politkovskaja. Ją siekta nunuodyti skrendant su taikdariška misija į Beslaną. Praėjus keliems mėnesiams – 2006-ųjų spalį – žurnalistė buvo nušauta prie savo namų laiptinės Maskvos centre.
