Pasipriešinkime "tolerancijos ir lygių galimybių" propaguotojams ir neleiskime jiems pakeisti šeimos ir šio žodžio reikšmės, ragino monsinjoras Gintaras Grušas Šventosios Šeimos šventės mišių pamoksle sekmadienį Vilniaus arkikatedroje.
"Šeima vaidina ypatingą vaidmenį mūsų gyvenimuose, ji yra bendrystės širdis tiek Bažnyčioje, tiek visuomenėje. Krikščioniška šeima yra asmenų bendrystė, pirminė visuomeninio gyvenimo ląstelė. Šeimoje nuo vaikystės pradedame gerbti moralines vertybes, garbinti Dievą ir tinkamai naudotis laisve", - vardijo monsinjoras.
"Šiuo metu girdime ir per artėjančius metus dar labiau girdėsime įvairiausius puolimus prieš šeimą. Šėtoniškiausia - tai bandymas tai pačiai sąvokai - šeimai - įdiegti visiškai naują reikšmę. Valdžios ministerijos ir kai kurios politinės partijos toliau kovoja prieš priimtą šeimos politikos koncepciją, siekdamos redukuoti šeimą iki bendro ūkio vedimo sąvokos. Naudojantis gražiai skambančiu, tačiau iškreiptai vartojamu tolerancijos epitetu, siekiama iškreipti šeimos sąvoką, paliekant žodį, tačiau ištuštinant vidinių santykių turinį ir iškreipiant šio žodžio reikšmę", - kalbėjo G. Grušas.
"Šeimos, kaip bendro namų ūkio, samprata leistų šeima vadinti ne tik susituokusius ir gyvenančius su savo vaikais ir giminaičiais, bet ir kartu susidėjusius, gyvenančius be teisinio santuokos ir giminystės ryšio. Tai galėtų apimti ir kartu gyvenančius tos pačios lyties asmenis, kurie trokšta naudotis šeimos vardu pateisinant savo gyvenimo būdą. Juolab nesunku numatyti, kur šita naujai kuriama šeimos sąvoka gali nuvesti, net iki daugpatystės įteisinimo", - sakė monsinjoras.
Pasak jo, šeima griaunama, ir dažnai siekiama dangstytis "tolerancijos" sąvoka. "Tolerancijos sąvokos iškraipymas matomas, kai mažumos pornografinius paradus dauguma priversta toleruoti, o mažumos nepasitenkinimu katalikiškoje Italijoje reikalaujama, kad kryžiai nebebūtų kabinami ant mokyklos sienų, nes mažumai tai netoleruotina.
Iš Europos ir tarptautinių fondų Lietuvon ateina dideli pinigai, kad mums įskiepytų šitokias tolerancijos ir lygių teisių sampratas. Tačiau negalime pamiršti, kad krikščionis pirmiausia nėra tiktai tolerancijos propaguotojas. Tolerancija - tai pakanta, apykanta. Mes ne tam sukurti ir ne tam pašaukti. Krikščionis turi būti meilės žmogus - ne tik pakęsti kitą, bet jį mylėti, tačiau neatsisakyti ir savo krikščioniškųjų tradicijų visuomenėje. Mes turime mylėti, ne tik toleruoti, kitų tautų žmones, nežiūrint į jų rasę ar odos spalvą, mes turime mylėti ir tuos, kurių lytinė orientacija yra homoseksuali, biseksuali ar kitokia. Tačiau tai ne tas pats, kaip toleruoti propagavimą nuodėmingų lytinių santykių mūsų visuomenės informavimo priemonėse ir mūsų mokyklose. Turime mylėti ir pedofilus, bet dar svarbiau - mes turime mylėti ir savo vaikus ir juos apsaugoti nuo anų agresijos. (...) Žmogiškoji teisė negali atimti Dievo nustatyto moralinio įpareigojimo", - pabrėžė monsinjoras G. Grušas.
