Pasak M. Navickienės, 95 proc. apklaustųjų sutinka dirbti su kolega, turinčiu negalią, 92 proc. būdami darbdaviais priimtų į darbą neįgalųjį, o 90 proc. mano, kad žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai.
„Šie reprezentatyvios naujausios apklausos duomenys rodo, kad visuomenė yra pribrendusi pokyčiams, nes iki šiol egzistavęs modelis, kai žmonės su negalia į darbo rinką yra įtraukiami skirtingomis sąlygomis, priklausomai nuo įmonės statuso, yra ydingas“, – trečiadienį komentuodama ministerijos užsakymu atliktą tyrimą apie žmonių su negalia diskriminaciją atviroje darbo rinkoje BNS sakė M. Navickienė.
Anot jos, nuo sausio įsigaliosiantys pokyčiai atvers žmonėms su negalia daugiau galimybių atviroje darbo rinkoje, o juos įdarbinsiantiems darbdaviams užtikrins reikšmingą valstybės paramą.
„Tebesantis socialinių įmonių modelis yra ydingas, nes riboja žmonių galimybes pasirinkti darbo vietą bei kuria nelygias sąlygas atviroje darbo rinkoje veikiantiems darbdaviams. Be to, nors dirbančiųjų su negalia žmonių skaičius reikšmingai nemažėja, socialinėse įmonėse priešingai – mažėja“, – pabrėžė ministrė.
M. Navickienės teigimu, naujas teisinis reguliavimas leis valstybės paramai keliauti paskui žmogų, nepriklausomai nuo įmonės statuso.
„Visos paslaugos ir priemonės: darbo vietos pritaikymas, subsidijos darbo asistento išlaidoms, įdarbinimas subsidijuojant žmonėms su negalia sukurs sąlygas dirbti ne segreguotoje aplinkoje, o kur jie norės. Svarbiausia, kad jie patys galės nuspręsti, kur ir ką jie norėtų dirbti“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
„Turime tikslą, kad iki 2025 metų atviroje rinkoje dirbtų 39 proc., o iki 2030 metų 47 proc. žmonių su negalia“, – pridūrė M. Navickienė.
Pasak Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės, socialinėse įmonėse dirbantys žmonės su negalia nuo sausio 1 dienos automatiškai nepraras darbo vietų, nes yra numatytas pereinamasis laikotarpis.
„Kalbėdama su verslu aš visada pabrėžiu, kad negalia nėra pajamų šaltinis. Ne dėl to mes darbiname žmogų, kad tik gautų subsidiją, o tam kad neįgalusis darbuotojas kurtų pridėtinę vertę“, – BNS sakė I. Balnanosienė.
„Beje, pačių neįgaliųjų baimių dėl pokyčių yra kiek daugiau nei įmonių“, – pridūrė tarnybos vadovė.
Seimas liepą priėmė Užimtumo įstatymo pataisas, numatančias neįgaliųjų įdarbinimo pertvarką: leido atsisakyti socialinių įmonių statuso ir privilegijų, visos įmonės galės pretenduoti į valstybės pagalbos krepšelį, pradedant darbo užmokesčio subsidijomis, baigiant įteisinamu darbo asistentu, darbinės aplinkos pritaikymu, darbo užmokesčio subsidija ir kitais būtinais dalykais.
Parlamentarai nutarė, kad vidutinio neįgalumo – 30-40 proc. darbingumo – žmones įdarbinusiems darbdaviams iš valstybės biudžeto 60 proc. jų atlyginimo dydžio subsidija bus mokama trejus metus.
Sunkiausią negalią turintiems – iki 25 proc. darbingiems žmonėms atlyginimo subsidija jiems darbą suteikusiems darbdaviams bus mokama neterminuotai, ji sieks 75 proc. neįgaliojo darbo užmokesčio. Šešis mėnesius subsidija bus skiriama lengvą negalią turintiems ir 40-55 proc. darbingiems gyventojams. Jų darbdaviui iš biudžeto būtų dengiama 50 proc. darbo užmokesčio.
Seimas įteisino darbo asistentus bei nustatė, kad subsidija jų išlaidoms siektų 62 proc. minimalaus valandinio atlygio (2,77 euro) už kiekvieną asmenį. Darbo asistentų paslaugomis galėtų naudotis darbingo amžiaus neįgalieji bedarbiai, kuriems nustatytas iki 55 proc. darbingumo lygis.
Parama darbo vietoms steigti ar pritaikyti neįgaliesiems negalėtų viršyti 4,7 minimalios algos, kuri dabar siekia 730 eurus.
