Nuo šių metų rugsėjo ugdymo programos pakeistos likusioms (2-oms, 4-oms, 6-oms, 8-oms, 10-oms, 12-oms) klasėms, taip pat pasikeitė Valstybinių brandos egzaminų laikymo tvarka.
Žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus Gintaro Sarafino teigimu, dabar kentės visi, nes vadovėlių pagal šias programas dažnu atveju mokyklos neturi, o nauja egzaminų tvarka neišbaigta.
„Pridaro nesąmonių ir jas taiso eigoje vaikų kailiu“, – kalbėjo jis.
Dėl šių reformų mokytojų krūvis išaugo, medžiagą dėl trūkstamų vadovėlių mokiniams jie renka patys. Nors ministerija ramina, švietimo bendruomenė neslepia nerimo dėl to, kad reformos gali atsiliepti mokinių rezultatams.
Kaltina ES pinigų įsisavinimu: „Absoliuti mišrainė“
Šitokį netolygų ugdymo programų įgyvendimą G. Sarafinas pavadino absoliučia mišraine.
„Reformos daromos ne dėl mokinio ar mokytojo, o dėl kažkokio pliusiuko ir Europos Sąjungos pinigų įsisavinimo, todėl kenkia vaikams“, – sakė švietimo ekspertas.
O štai Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateiktame atsakyme teigiama, kad programos atnaujinamos atsižvelgiant į visuomenės aktualijas ir pokyčius, kurie neišvengiamai atsiliepia ir švietimui.
„Svarbiausias ugdymo turinio atnaujinimo tikslas – kad mokykloje mokiniai įgytų tų įgūdžių ir kompetencijų, kurios aktualios būtent šiam laikmečiui“, – tikino ŠMSM.
O štai artėjant Seimo rinkimams, visos šios reformos ir įgyvendinimas kris ant naujos Vyriausybės pečių,
„Joks išminčius Saliamonas šitų priimtų reformų neištaisys“, – baiminosi G. Sarafinas.
Nežinomybė mokytojus ir mokinius gąsdina
Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus matematikos mokytoja Vaida Marcinauskienė neslepia, kad mokinius ir mokytojus gąsdina ir besikeičianti egzamino vertinimo struktūra, ir vadovėlių trūkumas.
„Ta nežinomybė mus truputį gąsdina, mokytojai stengiasi neperduoti tos baimės vaikams, bet natūralu, kad ji yra“, – sakė matematikos mokytoja.
Tuo tarpu, ministerijos manymu, nerimauti nėra ko, mat atnaujinus programas dalykų turinys pasikeitė apie 5–10 proc., tad daugeliui dalykų tinka ir ankstesnio leidimo vadovėliai, kuriais mokytojai gali naudotis.
G. Sarafino teigimu, dvyliktokai kai kurių vadovėlių neturės dar iki kito pavasario, nes kai kurie vadovėliai ne tik neišleisti, bet dar ir nebaigti rašyti.
„Ministerija pirma paleido programas, o tik paskui pradėjo galvoti, kaip įgyvendinti. Leidyklos negali per metus ar pusantrų išleisti vadovėlių visoms klasėms ir visiems dalykams“, – pažymėjo jis.
Mokytojams galvos skausmas: medžiagą mokiniams turi surinkti patys
V. Marcinauskienė paaiškino, kad mokytojai turi patys nuspręsti, kiek laiko ir kokius uždavinius paskirti vienai temai išnagrinėti, o popierinio varianto mokiniai vis tiek neturi
„Su kolegėmis diskutuojame, kai renkame mežiagą iš skirtingų vadovėlių, kiek į gylį mes turime nueiti ties konkrečia tema, nes su vadovėliais turėtume tokį atspirties tašką ir būtų aišku, o dabar ir šioje vietoje esame pasiklydę“, – neslėpė matematikos mokytoja.
Taip pat, pasak matematikos mokytojos, vadovėlių trūkumas kelia problemų mokiniams, kurie nori temas nagrinėtis giliau, nes gauna pakankamai glaustą mokytojo surinktą informaciją.
Tačiau, ministerijos manymu, mokytojai turėtų rinkti medžiagą ir iš kitų šaltinių, esą tai paįvairina mokymosi procesą.
„Suprantame, kad vadovėlis vis dar išlieka svarbi mokymo priemonė, tačiau, kol laukiame atnaujintų vadovėlių, raginame mokytojus naudotis ir kitomis metodinėmis priemonėmis, kurios padeda pasiruošti naujoms pamokoms, ugdo skirtingas mokinių kompetencijas“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Ministerija: vadovėlius išleisti užtrunka 2–4 metus
Žurnalo „Reitingai“ redaktorius pamini, kad mokiniai apie reformas turėtų būti informuoti prieš 2 metus iki jas pradedant įgyvendinti.
Pagal ministeriją vadovėlių atnaujinimas EBPO šalyse paprastai užtrunka apie 2–4 metus, o per pastaruosius metus Lietuvoje išleista 120 vadovėlių, atitinkančių atnaujintų programų turinį.
„Leidyklos dirba sparčiai, atsakingai laikosi numatytų planų. Šiais metais iš numatyto metinio plano liko išleisti tik 6 vadovėlius. Nuolat susitinkame su leidėjais ir kartu ieškome sprendimų, kaip padėti, kad vadovėlių poreikis būtų padengtas kuo greičiau“, – atsakyme naujienų portalui tv3.lt aiškino ŠMSM.
Praėjusiais mokslo metais ugdymo programos pakeistos nelyginėms (1-oms, 3-ioms, 5-oms, 7-oms, 9-oms, 11-oms) klasėms, šiemet ir likusioms klasėms.
2023 m. vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms iš viso buvo skirta 24,4 mln. Eur., 2024 m. - 23,2 mln. Eur.
Egzaminų rezultatų skaičiavimai pasikeitė dėl tarpinių atsiskaitymų
Nuo šių metų mokiniai turi galimybę 2024 m. atliktą tarpinį patikrinimą (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros) perlaikyti 2025 m. per pakartotinę valstybinių brandos egzaminų sesiją. Jei mokinys perlaikys tarpinį patikrinimą, bus įskaitytas geresnis rezultatas.
Taip pat egzaminų rezultatai mokiniams, kurie nori perlaikyti tarpinius atsiskaitymus, ir tiems, kurie perlaikyti nenori, egzaminų rezultatas bus skaičiuojamas skirtingai.
Perlaikyti norintys mokiniai dabar galės laikyti 40 taškų vertą egzamino dalį, tuo tarpu, perlaikyti nenorintys mokiniai jau yra išlaikę vos 20 taškų vertą egzamino dalį.
O galutinis darbas visiems bus vertas 60 taškų, todėl kyla klausimas, kaip bus skaičiuojami rezultatai, kai mokiniai surinkę skirtingai taškų. Taigi neperlaikiusiųjų tarpinio atsiskaitymo rezultatas bus padaugintas iš 4/3.
