„Visa šalis kapstomės iš staigaus ekonominio nuosmukio. Aplink neretai girdžiu mokytojų nuogąstavimus, kad pamiršti pažadai kelti atlyginimus, gerinti darbo sąlygas. Tačiau kartu girdžiu ir balsus kitų valstybės išlaikomų sistemų žmonių, sakančius, kad daugelis mokytojų uždirba daugiau, tarkime, nei universiteto dėstytojai, ką kalbėti apie bibliotekininkus arba paštininkus“, – Vilniuje surengtame mokytojų suvažiavime teigė G. Steponavičius.
Nepritarimą tokiam G. Steponavičiaus pasisakymui pedagogai išreiškė neigiamais šūksniais ir švilpimu. Tokios pat reakcijos sulaukė ir ministro argumentas, kad per krizę mokinio krepšelis buvo sumažintas tik 1,5 proc., kai visi kiti sektoriai savo išlaidas turėjo apkarpyti 4 procentais.
Suvažiavime dalyvavo pusė tūkstančio ne tik profesinėms sąjungoms priklausančių švietimo darbuotojų, bet ir neasocijuotų pedagogų. Jie pripažino, kad švietimo reforma reikalinga, tačiau siekia dialogo su valdžia dėl kai kurių nuostatų ir tikina, kad streikai – paskutinė priemonė, kurios būtų imtasi. Žemaitijos regiono profesinių sąjungų susivienijimas, jau balandį grasinantis rengti neterminuotą mokytojų streiką, suvažiavime nedalyvavo.
„Su valdžios atstovais kalbame gana griežtai. Pavyzdžiui, balandžio 5 dieną esame susitarę su Seimo pirmininke. Maždaug valanda ar pusantros bus skirta švietimui. Dėl neterminuoto streiko mes dar pagalvosime, nes tą streiką rengia profsąjunga, kuri atsisakė atvažiuoti“, – kalbėjo Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė.
Pasak švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, norint, kad švietimo sistema dirbtų efektyviau, vaikai gautų geresnį išsilavinimą, reikia skirti žymiai didesnį finansavimą.
„Reikia subalansuoti mūsų švietimo sistemą. Dabar ji yra sukiršinta kaip ir visuomenė, o švietime šio dalyko negali būti. Tam subalansavimui reikalingi ir pinigai. Mūsų paskaičiavimais, atkreipiu dėmesį, kad niekada nekėlėme nerealių reikalavimų. Mes turime visus ekonominius paskaičiavimus, kas ir kaip vyksta šalyje. Šiuo metu Lietuvoje – stabilizacija. Ir mes matome pinigėlius. Mums reikėtų mažiausiai 210 milijonų“, – sakė Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas.
Pirmininko nuomone, mokyklų uždarinėjimas – netinkama priemonė taupyti pinigus.
Vis dėlto, ministerijos skaičiavimais, 2003–2010 metais bendrojo lavinimo mokyklose mokinių skaičius sumažėjo beveik 130 tūkstančių, o pastaraisiais metais kiekvieną rugsėjo 1-ąją į mokyklas susirenka maždaug per 20 tūkst. mažiau mokinių negu ankstesniais. Todėl esą ir uždaromos ištuštėjusios ugdymo įstaigos.
„Kaimo mokyklos ir dabar labiausiai nutolusiose vietose turi kartais beveik du kartus didesnį krepšelį, o vieno vaiko finansavimo dydis gali siekti net 10 tūkst. ar daugiau. Tuo tarpu miestuose tas dydis yra apie 3000 lt.Vis dėlto dėl dalies mokyklų, tų, kuriuos labiau nutolusios, mes esame pasiruošę kalbėtis ir priimti sprendimus“, – teigė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Ministras sako pritariantis kai kuriems rezoliucijų punktams ir teigia, kad su pedagogais tikrai yra deramasi.
Tuo metu Profesinės sąjungos siekia, kad visų mokytojų atlyginimai būtų vienodi ir pedagogai turėtų geresnes darbo sąlygas.
------------------------------------------------------------------------------------------------
Šeštadienį Vilniuje vyks trečiasis Lietuvos mokytojų suvažiavimas per šalies nepriklausomybės laikotarpį. Suvažiavime pedagogai ketina pasisakyti prieš švietimo reformą, siekti, kad jiems būtų suteiktos didesnės teisės, prisiminti Lietuvių pedagogikos tyrinėtojos Meilės Lukšienės tautinės mokyklos koncepciją.
Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko Alekso Bružo, tikimasi, kad suvažiavime dalyvaus apie 550 asmenų. Suvažiavime priimtos rezoliucijos, nutarimai bus deleguojami valdžiai.
„Pagrindinis tikslas dabartiniu metu ir, manome, kad yra tam sąlygos, – privalome stabdyti reformų pagreitį švietime. Jos tokiais tempais taip įsibėgėjo, kad naikinamos mokyklos. Kalbame apie tas reformas, kurios griauna švietimo sistemą. Nebūtina, kas buvo gerai padaryta, griauti – neapgalvotas mokyklų uždarymas, mokytojų apkrovimo didinimas ir ypač šiuo momentu sugriauta popamokinė veikla ir ugdymas“, – suvažiavimo išvakarėse, ketvirtadienį, naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo LŠDPS vadovas A. Bružas.
Pasak Lietuvos krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Aldonos Kindurienės, vienas iš pagrindinių klausimų šalies švietimo visuomenėje – mokytojų teisės. Būtent mokytojų teisių klausimas bus keliamas ir suvažiavime – esą mokytojas dirba nesaugioje aplinkoje, nesulaukia deramos pagalbos, paaugliai jaučiasi nebaudžiami, pokalbiai, papeikimai jau nebe veiksmingi. Mokytojai žada reikalauti sugriežtinti pedagogines fizines priemones mokyklose, kurios dabar yra draudžiamos, – šiuo metu mokytojai net negali prisiliesti prie vaiko ar išskirti dviejų susipešusių mokinių.
Bus siekiama, kad vėl būtų įvestas mokinio elgesio vertinimas, kuris būtų privalomas stojant į aukštąsias mokyklas ir pan. Mokytojų problemas padėtų išspręsti ir teisinės sistemos sukūrimas – Seime galėtų būtų patvirtinti mokytojo statusą reglamentuojantys įstatymai. Be to, mokytojai teigia sulaukiantys jų teisių pažeidimų ne tik iš mokinių, bet ir iš darbdavių pusės.
Lietuvos mokytojų suvažiavimas vyks šeštadienį Vilniuje, sporto, pramogų ir verslo centre „Forum Palace“. Jo pradžia – 10 val.
