Buvusiai Alytaus rajono Simno gimnazijos vienintelei pradinių klasių mokytojai metodininkei Danutei Vepštienei po 45 mokytojavimo metų šis rugsėjis pirmasis – ne darbo. Ji, ketverius metus dirbanti pensininkė, buvo susitaikiusi su mintimi, kad anksčiau ar vėliau teks užleisti vietą jaunesniems. Tik šis užleidimas paliko didelį kartėlį. Ilgametė mokytoja pasijuto apgauta ir, kadangi myli tiesą, nusprendė atvirai papasakoti savo istoriją.
Simne – per 40 metų
Iš netoli Alytaus esančio Zaidų kaimo kilusi D.Vepštienė baigusi tuometę Marijampolės pedagoginę mokyklą, būdama devyniolikos metų, dirbti pradėjo Varėnos rajone dabar jau uždarytoje Sarkajiedų kaimo pradinėje mokykloje. Tik dvejus metus pasidarbavo Varėnos rajone, nes po metų ištekėjo su tėviškėje sutiktu melioratoriumi iš Simno, ir pradėjo ieškotis darbo šiame miestelyje. Kaip prisimena Danutė, ji Simno vidurinėje mokykloje pradinių klasių mokytoja buvo įdarbinta prieš 43 metus rugpjūčio 31– ąją po pietų.
Dabar jau anapilin iškeliavęs vyras gavo butą, gimė dvi dukros, kurių viena – Jūratė – dirba matematikos mokytoja Šaltinių pagrindinėje mokykloje. Danutė, ūgtelėjus mergaitėms, ėmė rūpintis savo išsilavinimu. Nors iš pradinių klasių mokytojų tuomet nebuvo reikalaujama aukštojo išsilavinimo, ji įstojo į tuometį Šiaulių pedagoginį institutą neakivaizdiniu būdu studijuoti pradinių klasių pedagogikos ir metodikos.
Įstojo ir po penkerių metų įgijo aukštąjį išsilavinimą. Mokytoja sako, kad dėl jos darbo vadovai niekada neturėjo priekaištų: „Tik toks mano charakteris. Aš neteisybės negaliu nutylėti, nors save ir įtikinėju, kad taip negerai, geriau patylėti. Bet, matyt, įgimto charakterio neįmanoma pakeisti."
Kad Danutė užsispyrusi ir moka pasiekti savo, rodo faktas – ji vienintelė iš Simno gimnazijos pradinių klasių mokytojų tapo metodininke.
Mokytoja gali pateikti šūsnį pažymėjimų, liudijančių apie organizuotus seminarus. Vargu ar daug rajone pradinių klasių mokytojų, sukūrusių leidinių su savo eilėraščiais, pasakėlėmis ir iliustruotų visų rajono mokyklų pradinukų piešiniais.
Kaip sako pati Danutė, „dar nesanti apžlibęs Brisius, snaudžiantis ant spalių krūvos, dar turinti sveikatos, idėjų ir planų ateičiai".
Įspėjimo ir atleidimo raštų tekstai skyrėsi
D.Vepštienė, ketverius metus dirbusi pradinių klasių mokytoja jau būdama pensininke, buvo susitaikiusi su mintimi, kad anksčiau ar vėliau darbo vietą teks užleisti jaunesniems, tuo labiau jog pradinukų nuolat mažėja.
Šį pavasarį moteris baigė mokyti ketvirtokus, ir jos darbas gimnazijoje turėjo vėl prasidėti nuo pirmokų. „Direktorius pasikvietė pasikalbėti dėl darbo, pasakė, kad dvi mokytojos grįžta iš motinystės atostogų, reikia jas įdarbinti. Ir aš tai supratau", – pasakojo D.Vepštienė.
Simno gimnazijos direktorius Evaldas Jakubavičius birželio pradžioje ją įspėjo, kad dėl struktūrinių pertvarkymų D.Vepštienę numatoma atleisti iš darbo rugpjūčio 31– ąją. Šį įspėjimą mokytoja pasirašė.
Tačiau per vasarą, Danutės teigimu, padėtis pasikeitė, – viena mokytoja, turėjusi grįžti iš motinystės atostogų, vėl išėjo į dekretines, kita buvo įdarbinta Simno vaikų darželyje. Tad Darbo kodekso straipsnis dėl struktūrinių pertvarkymų nepalietė nė vienos pradinių klasių mokytojos.
Pavasarį Simno gimnazija rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui pranešė, kad gimnazijoje lieka tik viena pirmokų klasė vietoj anksčiau buvusių dviejų ar trijų. Toks pranešimas nerealiai atrodė ne tik D.Vepštienei, bet ir kitiems gimnazijos mokytojams, nes jau pavasarį buvo surinkta maždaug 30 pirmokų.
Rugpjūčio 31– ąją į gimnaziją atvykusi iš darbo atleidžiama mokytoja buvo pasveikinta su 45 darbo metų jubiliejumi. „Direktorius man įteikė rožę ir netrukus pareiškė: jums nėra darbo. Bet liepė ateiti rugsėjo 1– ąją, teigė neturįs laiko parašyti įsakymo dėl atleidimo. Įsivaizduokit, kaip man reikėjo jaustis. Tądien su mokytojais išvažiavau į ekskursiją – Pažaislio vienuolyną", – mintimis dalijosi D.Vepštienė.
Kitądien pas direktorių atėjusiai mokytojai buvo pasiūlyta pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Pareikštas noras mokytoją atleisti ne dėl struktūrinių pertvarkymų, bet šalims susitarus, ir pasiūlius ne šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, kuri priklauso pagal Darbo kodeksą, bet šią išmoką už septynis mėnesius.
Matyt, keisti atleidimo iš darbo priežastį susigriebta neatsitiktinai. D.Vepštienė lankėsi Darbo inspekcijoje ir konsultavosi dėl jos atleidimo iš darbo, tai buvo žinoma ir gimnazijos vadovams.
„Aš tą susitarimą pasirašiau ir pasakiau – „tai išspiriat", daugiau kalbėti jau negalėjau. Dar rugpjūčio mėnesį iš neoficialių šaltinių žinojau, kad bus dvi pirmosios klasės. Ir tai galėjo būti priežastis keisti įspėjimo bei atleidimo raštų tekstus", – sakė po 45 mokytojavimo metų pirmą ne darbo rugsėjį sutikusi simniškė.
Rugsėjo pradžioje atsirado dvi klasės
Kad Simno gimnazijoje atsirado dvi pirmokų klasės, paaiškėjo rugsėjo pradžioje, kai iš darbo jau buvo atleista D.Vepštienė. Tai patvirtino gimnazijos direktorius E.Jakubavičius.
Į dvi klases padalyti 27 pirmokėliai. Vieną jų klasę pradėjo mokyti gimnazijos buhalterės Neringos Buškauskienės sesuo Eglė Strimaitytė, prieš tai vadavusi sirgusias mokytojas.
D.Vepštienė pasijuto išspirta iš darbo dėl buhalterės sesers. „Jūs mane supraskite, aš net nežinojau, kad priimta mokytoja yra buhalterės sesuo. Vepštienė pati sutiko išeiti į užtarnautą poilsį", – tvirtino Simno gimnazijos direktorius E.Jakubavičius.
„Dabar džiaugiuosi, kad jau nebedirbu tokioje mokykloje, kur toleruojami neaiškūs moralės principai, kur nevertinama kompetencija. Gaila, kad negalėsiu įgyvendinti parengtų projektų. Niekam jų nebereikia. Reikia tik lojalių vergų. Su artėjančia Tarptautine mokytojų diena norėčiau pasveikinti visus Simno gimnazijos pedagogus, su kuriais radome ir randame bendrą kalbą.
