Prezidentės patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Saulė Mačiukaitė-Žvinienė tikina, kad visos prezidentės inicijuotos pataisos yra skirtos ieškant švietimo tolygumo.
„Kelia nerimą tai, kad yra tikrai ne viena savivaldybė, kuriose skirtumas tarp vaikų pasiekimų ir pažangos yra apie 40 procentų. O vadovo vaidmuo, kalbant apie tolygumą ir kokybę, yra tikrai labai svarus. Noriu akcentuoti dar kartą, kad pakeitimai yra skirti skatinti švietimo srityje lyderystę, didesnę atsakomybę ir laisvę švietimo įstaigos vadovams veikti“, - susirinkusiems esminę priežastį pasakoja Prezidentės patarėja.
Anot Saulės Mačiukaitės-Žvinienės, esminė priežastis – dažnai pastebimas ryšys tarp ilgamečio vadovo ir įstaigos kokybės. „Dar svarbiau yra patyrusių ir talentingų vadovų pritraukimas ir patirties dalijimasis. Įvesti švietimo įstaigų vadovų kadencijas ir jas riboti. Kai kalbame apie valdymą ir jo efektyvumą, skaidrumą, pastebime aiškią koreliaciją tarp ilgamečio vadovo ir to, kaip tai atsiliepia įstaigos kokybei ir efektyvumui“, - teigia S.Mačiukaitė-Žvinienė.
„Patyrę, ilgą patirtį turintys vadovai yra reikalingi ne tik didžiuosiuose miestuose, yra 1200 įstaigų Lietuvoje. Siūloma, kad būtų sukurtas vadovų rezervas ar duomenų bazė. Bet jo esmė yra - potencialūs asmenys, kurie gali užimti vadovo pareigas, patyrusius vadovus, kurie galbūt galėtų tapti mentoriais“, - teigia Prezidentės patarėja.
Prezidentės patarėja taip pat tikina, kad logiška idėja būtų pasinaudoti ir aukštojo mokslo praktika, kuri kasmet įpareigoja įstaigų vadovus skelbti metinę ataskaitą
Mokytoja: vadovai be mokytojų yra niekas
Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė ir Lietuvos pradinio ugdymo mokyklų asociacijos atstovė Aušra Burbienė teigė, kad 5 metų kadencijos mokymo įstaigų vadovams kaip ir visam viešajam sektoriui, nėra protinga idėja.
„Švietimas yra prioritetinė sritis ir negali būti tokia pati kadencijų trukmė visame viešajame sektoriuje. Nes vaiką išugdyti nuo priešmokyklinės klasės reikia 13 metų. Tai pirmiausia reikia pagalvoti, ar 5 metai yra kadencija. Tai ne tas pats, kaip vadovauti muziejui ar poliklinikai. Kadencijos turi būti ir mokytojams, nes jie kuria kokybę pamokoje. Jie yra didžiausias turtas, vadovas be gerų mokytojų yra niekas. Aukštajame moksle jau seniai turime kadencijas, bet kokybės tai mes neturime. Nieko Lietuvai tai nedavė, jei kalbame, kad reikia uždaryti iki 7 universitetų“, - pasakoja A.Burbienė.
Kauno P.Mašioto pradinės mokyklos direktorė taip pat priminė ir ne itin sėkmingą aukštojo mokslo praktiką. „O buvo pagalvota apie tradicinį ugdymą? Jeigu mokykloje yra investuojama į mokytojų parengimą, tai ar čia reikalingos kadencijos, jei mokosi mokytojai, vadovas ir tėvai. Jei aš pereinu į kitą mokyklą viena, tai kaip su komanda? Jeigu mes šituos įstatymų pakeitimus inicijuojame dėl mokymo kokybės, tai kam reikalinga aptarnavimo teritorija? Nes atrodo, kad įstatymas keičiamas tik didmiesčiams. Manau, kad yra skatinamas privačių mokyklų steigimasis. Nes geriausių mokyklų vadovai, įvedus kadencijas, kurs privačias mokyklas.
Mokiniai: moksleiviai irgi gali įvertinti gerą vadovą
Moksleivių sąjungos Jaunimo politikos komiteto koordinatorė Gintarė Vikmonaitė susirinkusiems primena, kad moksleiviai taip pat gali nuspręsti, kas yra geras vadovas.
„Pasigendu moksleivių nuomonės, nes jie nėra kvaili. Jie tikrai supranta, kas yra geras mokytojas ar mokyklos vadovas. Jie supranta iš emocinių dalykų, kurie gal nėra visada tinkamai išreiškiami. Ir kaip reikėtų jį vertinti ir valdyti visą organizaciją ir visos mokyklos bendruomenę. Tai labai norėčiau, kad būtų grįžta prie mokyklos bendruomenės akcentavimo, o ne atskirų pavienių asmenų“, - sakė G.Vikmontaitė.
Profesinė sąjunga: pamirštame darbuotojus
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Audrius Jurgelevičius primena, kad renkant mokyklos vadovą, buvo pamiršti mokytojai.
„Negalime leisti, kad vadovai mokyklose užsisėdėtų iki begalybės. Bet reikia atkreipti dėmesį, kad išimtinai priklauso nuo vadovo ir mokytojų bendro darbo. Ir vienas vadovas be mokytojų nieko nepasieks. Kada mes skaitome pasiūlymuose, kaip yra formuojama viešojo konkruso komisija, joje iš viso nėra nurodyta darbuotojų atstovavimo. Mūsų manymu, vienu iš komisijos narių turi būti profesinę sąjungą atstovaujantis žmogus. Deleguotas pačių darbuotojų“, - esminę problemų apibrėžė A.Jurgelvičius.
Tėvai: bendruomenėms ydinga 5 metų kadencija
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas primena, kad svarbiau, nei vadovų kadencijos yra bendruomenės ryšys. Anot jo, keičiant vadovus, jis prarandamas.
„Palaikome iniciatyvą, pritariam, kad tėvams būtų labiau suteiktos sąlygos veikti realioje savivaldoje. Suprantame, kad mokykla yra valstybinė įstaiga, kuri neturi konkretaus šeimininko. Tikrieji šeimininkai yra tėvai. Realiai tėvams leidus išsirinkti tinkantį vadovą ir tėvams gavus leidimą atleisti netinkamą vadovą, vadovas būtų labiau orientuotas į mokinių tėvų poreikius ir išsivaduotų iš politikų priklausomybės. Jeigu konkrečiai bendruomenei vadovas yra tinkamas, nevertėtų riboti kadencijų. Nes mokykloje, kitaip, nei valstybinėje įmonėje, yra svarbiau bendruomenės ryšys, nei kadencijos“, - tikino A.Murauskas.
Savivaldybės: finansavimas nesutvarkytas
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais, Jonas Mickus tikino, kad jam daugiausiai klausimų kelia šių planuojamų reformų finansavimas.
„Džiugu, kad prezidentūra jau išgirdo kai kurių pasiūlymus ir lanksčiau žiūri į įstatymo projekto nuostatas. Tačiau man kyla klausimas, kaip tai dera su biudžetinių įstaigų įstatymu. Tokioms pertvarkoms tikrai reikės papildomų biudžeto lėšų. Visgi, regionuose būtina atsižvelgti ir neriboti kadencijų skaičiaus. Žinoma, jei tik jei vadovas gerai dirba. Reikia leisti jam vadovauti kelioms kadencijoms“, - sako J.Mickus.
STT: kadencijos leistų mažinti korupciją
Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos viršininko pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė tikino, kad nepertraukiamas tų pačių asmenų vadovavimas kelia korupcijos riziką.
„Mes pasisakėme dėl tų nuostatų, kurios paveikiausios ir aktualiausios korupcijos prevencijos požiūriu. Mes pritariame vadovų kadencijoms. Bet ne dėl tos priežasties kad matytume išskirtinį ydingumą švietimo sektoriuje, bet ši tendencija būdinga viso viešojo sektoriaus pertvarkoms. Tačiau tos tendencijos, kurias matome nagrinėdami korupcinius procesus, deja rodo, kad švietimo sektorius nėra išimtis. Ir ilgametis ir nepertraukiamas tų pačių asmenų vadovavimas kuo toliau, tuo jautresne daro korupcijos rizikos požymiu“, - sako R.Kaziliūnaitė
Anot STT atstovės, regionuose itin dažnai pastebimas giminystės ryšiais siejamų asmenų protegavimas.
"Pastebime tarnybinės padėties panaudojimą giminėms, ar artimiems asmenims proteguoti, ypač tai būdinga regioninėms švietimo įstaigoms. Kai kuriais atvejais nepotizmo intensyvumas siekia iki 46 procentų. Tokia dalis darbuotojų yra tarpusavyje susiję giminystės ir kitais glaudžiais ryšiais. Tai mažina veiklos vertinimą, efektyvumą ir pastebimi glaudūs ryšiai su rangovinėmis organizacijomis. Taigi manome, kad kadencijų ir veiklos vertinimų įvedimas padarytų mokyklas atsparesnes korupcijai“, - sako STT atstovė Rūta Kaziliūnaitė.
