L. Skrupskelienė sako, kad idėja atsisakyti aplankalų kilo jai asmeniškai susidūrus su situacija, kai mokykloje ne tik reikalaujama naudoti aplankalus, bet net netinka jau anksčiau panaudoti, šiek tiek apibraižyti.
Ji įsitikinusi, kad naudoti plastikinius aplankalus yra sovietmečio palikimas ir visiškai nebeatitinka šių dienų tvarumo idėjų.
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė sako, kad gimnazija jau ir dabar neturi tokio reikalavimo plastiku aplenkti knygas ar sąsiuvinius.
„Galbūt tai labiau aktualu pradinėse klasėse, progimnazijose“, – teigė V. Prižgintienė.
Ji sako negirdėjusi, kad kokioje nors mokykloje būtų oficialus reikalavimas naudoti aplankalus.
L. Skrupskelienė sako, kad jos iniciatyva palankiai buvo sutikta ir Klaipėdos licėjuje.
„Tvarumo idėjos yra daug aktualesnės ir įdomesnės mokiniams nei aplinkosauga“, – mano L. Skrupskelienė.
Ji svarsto, kad knygas galima saugoti ir aplenkiant popieriumi, tačiau geriausia aplankalų visai nenaudoti, o tiesiog labiau saugoti knygas.
„Rekomendacijose mokykloms galėtume labiau paskatinti ir rūšiuoti atliekas, tai daryti kiekvienoje klasėje, o ne simboliškai pastatant rūšiavimo konteinerius vienoje vietoje“, - turi daugiau tvarumo pasiūlymų L. Skrupskelienė.
Idėjai nenaudoti plastikinių aplankalų turėtų pritarti ir mokinių tėvai. Ir ne vien dėl tvarumo, bet ir dėl finansinių sumetimų.
„Pasitaiko, kad vienas aplankalas kainuoja eurą, tai sudaro didelę dalį net pačios knygos vertės“, – sakė „Vakarų ekspresui“ vienos Klaipėdos gimnazijos mokinio mama.
Ar L. Skrupskelienės tvarumo idėjos pasirodys aktualios kitiems Klaipėdos politikams, paaiškės jau netrukus. Šis klausimas pastaruoju metu aptariamas Tarybos komitetuose.
