Naujienų portalui tv3.lt abiturientai papasakojo, ką planuoja ir kokią sumą pinigų reikės pakloti išleistuvėms.
Abiturientė: „Apie išleistuvių neplanavimą net kalbos nebuvo“
Vilniaus Karoliniškių gimnazijos abiturientė Karina sako, kad išleistuvės yra svarbi šventė visai mokyklos bendruomenei – šios progos laukia, ir mokiniai, ir jų šeimos, ir mokytojai.
„Apie išleistuvių neplanavimą net kalbos nebuvo. Į šią šventę susirenka artimiausi gimnazistų tėveliai, giminės, kartais draugai. Tad, šventė yra labai iškilminga ir svarbi visiems“, – teigia Karina, kuriai išleistuvės asocijuojasi su mokyklos baigimu ir naujo etapo pradžia.
Išleistuvės Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje, kaip įprasta, bus sudarytos iš dviejų dalių – oficialiosios ir neoficialiosios. Oficialiojoje dalyje skamba sveikino žodžiai, padėkos ir palinkėjimai, vyksta fotosesija, brandos atestatai. Tiesa, nuo 2023 m. gegužės 1 d. bendrojo ugdymo pažymėjimai ir brandos atestatai tapo skaitmeniniai (elektroniniai), o nuo šių metų gegužės 15 d. surašyti dviem kalbomis – lietuvių ir anglų.
Neoficialioje dalyje gali dalyvauti vis norintys. Abiturientams tai kainuoja 40 eurų, svečiai gali įeiti nemokamai.
Į neoficialią (vakarinę) išleistuvių dalį įeina vakarėlis su vakariene (furšetu arba švedišku stalu ir saldžiomis vaišėmis, dažniausiai tortu), nominacijų įteikimas, 360 laipsnių vaizdo kamera, fotografo paslaugos, vedėjo ir didžėjaus paslaugos.
Abiturientai, dalyvausiantys ir oficialioje, ir vakarinėje išleistuvių dalyje, turi dėtis po 130 eurų. Jeigu į vakarėlį abiturientas atvyks su lydinčiu asmeniu, šiam reikės sumokėti 40 eurų.
Papildomos išlaidos dovanoms – pagal kiekvieno poreikius.
„Prabangią dovaną nuo klasės ir tėvelių įteikėme per paskutinį skambutį, tad išleistuvėms kiekvienas savarankiškai padovanosime smulkmenas (saldainius ar gėles)“, – pasakoja Karina.
Per išleistuves daugeliui abiturientų svarbus įvaizdis. Prieš kurį laiką buvo populiaru nuomotis sukneles ir kostiumus, tačiau stilistai pastebi, kad ši mada jau lieka užmarštyje. Dabar abiturientai rengiasi laisviau, pagal savo stilių ir poreikius. Tai patvirtina ir Karina pasidalindama, kad klasėje bendro susitarimo, kaip turėtų kiekvienas atrodyti, nebuvo.
„Kai kurios merginos planuoja eiti pas makiažo meistres, nuomotis sukneles, bet visų esmė ta pati – atrodyti puošniai ir svarbiausia sau patikti (tai gali ir nekainuoti labai didelių pinigų)“, – pasakoja Karina.
Merginoms dažniausiai pinigines tenka atverti plačiau. Proginis makiažas Vilniuje kainuoja nuo 45 eurų, proginė šukuosena nuo 30 eurų, manikiūras nuo 25 eurų. Vyriškas kirpimas Vilniuje kainuoja nuo 10 eurų, vyriškas grimas 25 eurus.
Kai kurios mokyklos norėjo atsisakyti šventės
Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje išleistuvių vakaro galėjo ir nebūti, mat tradiciškai šioje mokykloje svarbiausia šventė yra Šimtadienis, o vasarą dauguma abiturientų išvyksta iš miesto. Tačiau gimnazistai pareiškė, kad šiemet šventės nori, sako abiturientė Aušrinė.
„Dėl išleistuvių diskusijų buvo, todėl kad jau ne vieni metai daug abiturientų jau būna išvažiavę į užsienį ar tiesiog negali atvykti. Tačiau atlikus apklausą, dėl dalyvavimo, paaiškėjo, kad vis dėlto ši laida žada dalyvauti“, – komentuoja Aušrinė.
„Aš asmeniškai, jaučiau norą dalyvauti šioje šventėje, nes tai lyg ir paskutinė proga dar kartą pasimatyti su klasės draugais ir mylimais mokytojais, palinkėti sėkmės ateinančiose iššūkiuose. Manau, jog tai graži tradicija ir miela šventė, kurią kiekvienas turėtų patirti“, – sako gimnazistė.
Kadangi popierinių brandos atestatų jau nebėra, pasak abiturientės, mokykla svarstė, ar gimnazistams įteikti atspausdintus atestatus, ar padėkas. Oficialioji šventės dalis, kaip jau įprasta, vyks Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje.
„Ši vieta svarbi jablonskiečiams, nes yra priešais mūsų mokyklą ir dažnai ten minime ir kitas šventes, pavyzdžiui Rugsėjo 1-ąją. Šventėje dalyvaus ne tik abiturientai, mokyklos bendruomenė, bet ir mūsų artimieji. Galima pavadinti tai ceremonija, nes oficialios šventinės dalies po jos nebus“, – pasakoja Aušrinė.
Pinigai šventei jau buvo surinkti metų pradžioje, papildomos išlaidos planuojamos tik dekoracijoms, paramai bažnyčiai. Tiesa, mokiniai planuoja dovaną gimnazijai – geriamojo vandens fontanėlius.
„Šią dovana jau dovanojo ir praėjusi laida, tačiau mūsų gimnazija yra gana didelė, o fontanėliai buvo aktyviai naudojami, todėl nusprendėme jų skaičių gimnazijoje padidinti. Tikslios kainos nežinau, tačiau girdėjau, kad kainuos apie 2000 eurų“, – sako Aušrinė.
Papildomų išlaidų bus ir įvaizdžiui. Per kitas šventes, tokias kaip paskutinis skambutis, Jono Jablonskio gimnazijos abiturientai įpareigoti dėvėti mokyklines uniformas, todėl išleistuvėms ruošiasi pasipuošti.
„Šimtadienio šventės metu visi buvo nepaprastai gražiai pasipuošę, o merginos makiažus buvo užsisakiusios jau nuo rugsėjo, todėl net neabejoju, jog dauguma jau žino kaip atrodys ir ką dėvės išleistuvių metu“, – pasakoja Aušrinė.
Psichologė apie išleistuvių prasmę: ritualai svarbūs mūsų egzistencijai
Popierinių brandos atestatų nebėra, o jaunimas vasaros išvyksta iš savo miestų – ar vis dar verta organizuoti išleistuves? Psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė sako, kad išleistuvės yra ritualas, žymintis svarbaus gyvenimo etapo užbaigimą, todėl kaip ir kitos šventės yra svarbios.
„Tai yra svarbu mūsų sveikai psichologinei egzistencijai. Mes turime ritualus visuose svarbiuose gyvenimo etapuose – nuo gimimo iki mirties visas mūsų kelias yra pažymimas tam tikrais ritualais. Ne be reikalo mes švenčiame krikštynas, vestuves, minime laidotuves, nes tai yra perėjimas iš vienų dalykų į kitus. Su vienais atsisveikiname, o į kitus turime viltį, naujo gyvenimo prasmę. Reikalingi ritualai, kurie sudėlioja perėjimo etapą į tam tikrus „stalčiukus“ mūsų viduje“, – teigia S. Vizgaudienė.
Paskelbus, kad nuo 023 m. abiturientai gaus elektroninius brandos atestatus, kai kuriose mokyklose kilo nerimas, kaip reikės įprasminti šventę, dėl kurios susirenka gimnazistų draugai, šeima ir giminaičiai. Dalis mokyklų nutarė atspausdinti atestatus arba, kaip minėjo Aušrinė, padaryti padėkas.
„Viskas gyvenime keičiasi, naujovės atsiranda ir kaip jos turi būti, bet kaip nepamesti ritualų ir juos išlaikyti, mums reikėtų pagalvoti. Kažkoks ritualas turėtų išlikti“, – pažymi S. Vizgaudienė.
„Dabar abiturientas atsidaro elektroninį atestatą, pasižiūri ir viskas. O kaip iš tiesų tą šventę pajusti? Klausimas, kur judės mūsų visuomenė ir kokius sprendimus priims“, – priduria psichologė-psichoterapeutė.
S. Vizgaudienės teigimu, svarbi ne tik oficialioji dalis, bet ir vakarėlis su klasės draugais.
„Atšventimas (vakarėlis) irgi yra svarbus, nes mūsų visuomenė yra su gražiomis šventėmis, svarbiais gyvenimo įvykiais. Svarbius gyvenimo įvykius reikėtų paminėti per tą linksmąją dalį, kadangi mokyklos baigimas yra tikrai graži, linksma šventė, todėl vakarėlis irgi turi labai didelę prasmę. Tuo pat metu gali susitikti su savo mokslo draugais, per šventę įvyksta pasilinksminimas, atsisveikinimas. Visi šitie akcentai yra būtini“, – sako pašnekovė.
Vis dėlto kai kuriose mokyklose išleistuves keičia paskutinis skambutis. Tiems, kurie galvoja, kad dvyliktoje klasėje minint šimtadienį, paskutinį skambutį ir išleistuves yra pakankamai progų atsisveikinti su mokykla, S. Vizgaudienė atsako – ne veltui šios šventės yra trys.
Psichologės-psichoterapeutės teigimu, šimtadienis skirtas pasiruošti palikti mokyklą, taip pat suvokti, kad priešaky laukia svarbus tikslas – egzaminai.
„Yra persiorientavimas, kad liko 100 dienų, ir mano vidus tą įsisąmonina ir įprasmina. Iš kitos pusės šimtadienis skirtas pasiruošimui egzaminų – iki jo liko 100 dienų. Tai sustygavimas, kad aš turiu konkrečiai tiek laiko ir ką per jį turiu padaryti, kad sėkmingai užbaigčiau mokyklą“, – sako S. Vizgaudienė.
Paskutinis skambutis, pasak psichologės-psichoterapeutės, turi visiškai kitokią prasmę. Ši šventė žymi, kad oficialiai baigiasi mokyklinis gyvenimas ir jau atėjo metas atsisveikinti su mokykla, joje buvusia tvarka bei kasdien matytais žmonėmis.
„Ši šventė turi prasmę, kad jau viskas, baigiasi įprasta, vaikiška mano gyvenimo tvarka – skambučiai, pamokos, mokytojai, draugai. Su paskutiniu skambučiu aš tai prarandu, vietoje to turėsiu kažką naujo“, – kalba pašnekovė.
O išleistuvės žymi kito didelio pasiekimo – egzaminų – pabaigą ir naujo gyvenimo etapo pradžią. Taigi, anot S. Vizgaudienės, visos trys šventės žmogui yra prasmingos ir reikalingos, bet ilgainiui gali pakeisti savo formą arba išnykti.
Pataria nespausti jaunimo eiti į išleistuves
Vis dėlto ne visiems išleistuvės yra džiugi šventė. Tiems, kurie mokykloje patyrė patyčias, nepritapo klasėje, prastai išlaikė egzaminus arba dėl kitokių priežasčių su mokykla neturėjo gero ryšio, išleistuvės nekels sentimentų. Kita vertus, šventiškumą galima atrasti kituose dalykuose, pavyzdžiui, suvokiant, kad šis gyvenimo etapas baigėsi, o po jo, tikėtina, prasidės gražesnis laikotarpis.
„Tai gali būti šventė apie vidinius, bet nebūtinai išorinius dalykus“, – pažymi S. Vizgaudienė.
„Mokykla nebūtinai visiems būna pats gražiausias gyvenimo etapas. Kai kuriems gražiausias prasideda po mokyklos. iš tiesų visiems po mokyklos prasideda labai geras etapas, priklausomai nuo to, kaip jaunas žmogus į save žiūri ir kiek turi išorinio palaikymo“, – kalba ji.
Kadangi išleistuvės turi gilias tradicijas, todėl vis dar gajus įsitikinimas, kad šventėje būtina dalyvauti. Dėl to tėvai, mokytojai ar klasės draugai gali ne visada suprasti, kodėl abiturientas nenori eiti į išleistuves. S. Vizgaudienė pataria tokio žmogaus nespausti, o palaikyti ir paklausti, kaip jis norėtų paminėti mokyklos baigimą.
„Svarbi žinia artimiesiems – savo vaiką palaikyti, sustiprinti, geranoriškai atjausti ir suteikti vilties, kad vis dėlto tu pabaigei mokyklą, išbuvai taip, kaip galėjai, o dabar pasižiūrėkime, kaip galime geriau“, – teigia psichologė-psichoterapeutė.
Gali būti ir taip, kad abiturientui mokykloje sekėsi arba nebuvo kitų svarių priežasčių jos nemėgti, tačiau jis tiesiog neturėjo stipraus ryšio su bendraklasiais. Tai, anot S. Vizgaudienės, irgi gali būti priežastis neiti į išleistuves, o tą tėvai taip pat turėtų suprasti.
„Dabar žmonės mokosi grupėmis, pogrupiais ir t.t. Klasės nebėra tokios stiprios. Yra pasikeitusi pati mokymosi forma ir sistema. Dėl to tėvams labai svarbu suprasti, kad normalu, kad vaikas nenori eiti į išleistuves ne dėl to, kad jis keistuolis ar nepritapo, bet todėl, kad per kitokią sistemą neturi tokio stipraus ryšio su tomis skirtingomis grupėmis ir gali visai neturėti noro eiti linksmintis, nes galbūt jis savo stiprią grupę turi kitur“, – dėsto psichologė-psichoterapeutė.
„Labai svarbu pasižiūrėti geranoriškai, nes nueiti į šventę žmogui gali būti didelis diskomfortas, nejaukumas. Kam to reikia? Tada šventė sugadinta. Žmogus turės prisiminimą, kaip jam nejauku, vietoje to, kad padarytų kitaip ir viduje jaustų, kad mokyklos baigimas buvo geras“, – akcentuoja S. Vizgaudienė.
Tūkstančiai eurų išleistuvėms – svarbiau ne šventė, o kaip pasirodysime
Yra mokyklų, kurios renka tūkstančius, kad išleistuvėms užsakytų žinomą šalies atlikėją, garsiausią vedėją, prabangaus restorano maistą ir kitus didelių išlaidų reikalaujančius akcentus. Pasak S. Vizgaudienės, pompastiškos išleistuvės praranda savo prasmę.
„Čia einame į visuomenės pusę, kai ne pati šventė yra svarbi, o tai, ką mes parodysime aplinkai“, – sako ji.
Vienoje mokykloje gali mokytis žmonės iš skirtingų socialinių sluoksnių, deja, kad daugiausiai įtakos išleistuvių planams vis tiek turės tie, kurie gali sau leisti daugiau. Vadinasi, kai kuriems teks išleisti savo santaupas, atsisakyti kai kurių pirkinių (pavyzdžiui, atostogų), blogiausiu atveju – visiškai nedalyvauti išleistuvėse.
„Jauniems žmonėms sunku turėti sveiką poziciją. Jaunam žmogui norisi turėti daug, gražiai, kartais ne pagal savo galimybes, nes dauguma dar neuždirba ir viskas priklauso nuo šeimų pragyvenimo“, – komentuoja S. Vizgaudienė.
Visgi recepto, kaip nepaversti išleistuvių tuštybės šou, nėra. Dėl gerėjančio pragyvenimo lygio dalis visuomenės yra linkusi pasiduoti prabangai.
„Sunku šį klausimą išspręsti, nes šiandien mūsų visuomenė yra linkusi į gražios pusės parodymą, kad mes turime būti visi ypatingi, švęsti prabangiai. Jaunimas yra nusiorientavęs, nes visuomenė tokia. Iš dalies mes patys sukūrėme, kad jie taip jaustųsi ir to norėtų“, – teigia S. Vizgaudienė.
Pasak psichologės, sveiko proto galėtų įnešti tėvai, laiku pasakydami „stop“ ir pasiūlydami kai kurias prekes ar paslaugas išleistuvėms įsigyti pigiau arba visiškai atsisakyti.
