Buvęs ilgametis Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovas, pedagogas, o dabar didelės įmonės administracijos vadovas Miša Jakobas tikina, kad šių metų dvyliktokų egzaminų pradžia liudija egzaminų rengėjų aplaidumą ir atsakomybės stoką.
„Tai yra sarmata ir vaikai mums, suaugusiems, neatleis tų klaidų, kurios padarytos, tai čia akivaizdu. Tokios tos pasekmės už padarytą darbą ir už tai, kad viskas daroma užmerktom akim. Todėl turim tai, ką turim“, – apie lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis, pateiktas su gramatinėmis klaidomis, kalbėjo M. Jakobas.
Pedagogas situaciją vadina suirute, nes mokiniai apskritai skeptiškai žvelgia į klaidas švietimo sistemoje, todėl elementarus užduočių patikrinimas prieš egzaminą būtinas.
„Čia ne vaikų darželis, čia ne žaislai, turime reikalą su suaugusiais 18-19 metų žmonėmis, kurie yra labai kritiški. Gal ne tiek kritiški sau, kiek yra kritiški aplinkai. Pirmiausia, jiems [mokiniams] yra juokinga: „Ko jūs iš mūsų reikalaujate, jeigu jūs patys ruošdami egzaminą nesusitvarkote“, – mokinių poziciją pateikia jis.
M. Jakobo manymu, visgi nereikėtų pernelyg stipriai teisti užduočių rengėjų, tačiau tai jiems pamoka, kad egzamino užduotis prieš atiduodant mokiniams turėtų būti patikrintos bent per keletą filtrų, kad neliktų netikslumų.
M. Jakobas: klaidos gali atsiliepti mokinių rezultatams
Užsimena, jog dirbant matematikos mokytoju pagrindinis mokytojams keliamas uždavinys visada buvo išeiti programą. Todėl mokinių paruošimą egzaminams, kai programos nespėtos išdėstyti, buvęs Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius įvardija kaip nusikaltimą.
„Neduok tu, Viešpatie, jeigu būdavo neišeita programa. Kaip čia taip gali būti? Egzaminų sudarinėtojai gi neklausinės mokyklų: ar jūs išėjot programą“, – riziką, kad egzaminuose mokiniai gali rasti užduočių, apie kurias pamokose nebuvo girdėję, pabrėžia jis.
M. Jakobo teigimu, neišdėstyta medžiaga gali pakenkti mokinių rezultatams, kaip pakenkė ir pandemijos metu vykdomas nuotolinis mokymas, po kurio mokinių rezultatai prastėjo.
O ir M. Jakobo girdėti mokinių pasisakymai apie laikytą lietuvių kalbos brandos egzaminą daug nežada.
„Gali tėvų ir vaikų rezultatai netenkinti, va tada bus blogiau nei tos trys klaidos egzamine. Vieniems mokiniams po egzamino atrodo viskas labai juokinga, kiti sako: „Ai, ką nors parašiau“. Toks jau jų požiūris ir mes taip juos išugdėme, leidome taip mąstyti mūsų jaunuoliams“, – į mokinių atsainų požiūrį atkreipia dėmesį pedagogas.
Vis dėlto, linki mokiniams sėkmės kituose egzaminuose ir tikisi, jog, jeigu dar yra klaidų, jos iki egzamino dienų bus ištaisytos.
„Aš tikrai išgyvenu dėl vaikų likimų, kad tik sėkmingi jiems būtų egzaminai, nes čia didelis gyvenimo lūžis, kai reikia nuspręsti, kur eiti, kokį žingsnį žengti“, – mokinius drąsina jis.
3 gramatinės klaidos egzamine: NŠA atsiprašo
Pateikiame neradaguotą tekstą:
RIBOTO NAUDOJIMO (iki teisėtai atskleidžiažiant vokus, kuriuose yra valstybimio brandos egzamino užduoties ar jo dallies turinys).
„Taip nesisekti kaip NŠA su egzaminais dar reik sugebėti...“, – rašo užduočių lapu pasidalijęs mokytojas Algis Bitautas.
Nacionalinė švietimo agentūra apgailestauja ir atsiprašo dėl rašybos klaidų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduoties lape. Spausdinti buvo pateikta ne galutinė redaguota versija.
Mokiniai skundžiasi nespėję išeiti programų
Po egzamino naujienų portalo tv3.lt kalbintos abiturientės Emilija ir Paulina teigė, kad jaučiasi gerai, nors egzaminas nebuvo lengvas. Užsiminė, jog egzaminams ruošėsi nuo vienuoliktos klasės. Vis dėlto kai kurių kūrinių, nurodytų bendrojo ugdymo programoje, nespėjo išanalizuoti.
„Nespėjome (Mariaus Ivaškevičiaus – red. past.) „Madagaskaro“, Jono Aisčio neėmėme“, – vardija Emilija, pridurdama, kad egzaminui išmoko 10 pagrindinių autorių.
Anot dvyliktokės Kamilės, ruošiantis egzaminams daugiausia dėmesio buvo skiriama Tėvynės ir kitoms dažnai pasitaikančioms temoms, todėl šių metų egzamino temos nustebino ne vieną.
„Pasamprotavome šįkart. Nežinau, kaip išėjo, bet tikiuosi, viskas gerai. Išėjau tikrai su šypsena. Jaučiuosi tvirtai, užtikrintai“, – kalba dvyliktokė.
NŠA paskelbė lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminų temas
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė trečiadienį abiturientų laikyto valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino temas.
Kaip skelbia NŠA, iš samprotavimo rašinio užduočių abiturientai galėjo rinktis temą „Kaip vaizduotė veikia santykį su tikrove?“ ir kaip rekomenduotinus pasirinkti autorius Maironį, Marių Ivaškevičių, arba temą „Kada prieinama prie kraštutinumų?“, kuriai rekomenduoti šie autoriai: Vincas Krėvė, Marius Katiliškis.
Nusprendusieji rinktis literatūrinį rašinį dvyliktokai galėjo imtis temos „Muzikos reikšmės literatūroje“ arba „Intymumo vaizdavimas literatūroje“. Rekomenduoti pasirinkti pirmosios temos autoriai – Šatrijos Ragana, Henrikas Radauskas. Antrajai temai rekomenduoti autoriai – Juozas Tumas-Vaižgantas, Jurgis Kunčinas.
Abiturientams, laikiusiems mokyklinį lietuvių kalbos brandos egzaminą, buvo pasiūlytos šios samprotavimo rašinio temos: „Kas paskatina žmogų keisti vertybes?“ (rekomenduojami autoriai Vincas Kudirka, Vincas Mykolaitis-Putinas) ir „Ką šiandien tautai reiškia kalba?“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai – Mikalojus Daukša, Justinas Marcinkevičius).
Iš literatūrinio rašinio užduočių kandidatai galėjo rinktis iš šių dviejų temų: „Požiūris į darbą lietuvių literatūroje“ ir „Menininko ir visuomenės santykis literatūroje“ bei remtis Kristijonu Donelaičiu, Antanu Škėma (pirmoji tema), Salomėja Nėrimi, Jurgiu Savickiu (antroji tema) kaip rekomenduojamais autoriais.
Iš viso lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą pasirinko laikyti apie 26,6 tūkst. kandidatų: valstybinį brandos egzaminą – 17742 kandidatai, o mokyklinį – 8889 kandidatai.
Planuojama, kad valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 12 d.
Norintys gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno pasirinkto dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą.
