„Iš pirmo žvilgsnio, perskaičius ir samprotavimo, ir literatūrines temas, susidaro, sakyčiau, lengvumo įspūdis. Susidaro įspūdis, kad yra apie ką rašyti, juolab kad yra rekomenduojami autoriai. Tai savotiškas bandymas padėti moksleiviui susiorientuoti. Vėlgi jau ir aspektai, nurodyti rekomenduojamuose autoriuose, tarsi pasakyti“, – komentuoja mokytoja.
Samprotavimo rašinio temos – nelygiavertės
Samprotavimo rašinio temos, anot ekspertės nėra lygiavertės. Pirmoji mokiniams gali pasirodyti sudėtingesnė.
„Pirmoji tema („Kaip vaizduotė veikia santykį su tikrove?“ – red. past.) orientuojasi į poveikį, į santykį ir poveikį, kaip vaizduotė veikia santykį su tikrove“, – kalba Z. Bartkevičienė.
„Tačiau kartais ir pačių mokinių fantazija ir minties vingrybės jiems leidžia prieiti prie netikėtai paprastų įžvalgų. Tai, kas man, kaip dėstančiam žmogui, pasirodo nelengva, mokiniui pasirodo kur kas lengviau išgliaudomas uždavinys“, – dėsto pedagogė.
Ekspertė primena, kad galvojant apie autorius, pirmiausia galima prisiminti rašytoją Henriką Radauską, nes analizuojant šį autorių vaizduotės tema labai aktuali.
Visgi nurodyti rekomenduojami autoriai – Maironis, Marius Ivaškevičius. Remiantis jų kūriniais, galima kelti tautiškumo, ideologijos keitimo aspektus.
Kita vertus, galima liesti ir neigiamą vaizduotės santykio su tikrove aspektą.
„Vaizduotė veikia santykį su tikrove, galime išskirti ir neigiamą aspektą, kad tai kelia nepasitenkinimą, skatina bėgti nuo realybės. Čia mokiniai galėtų prisiminti romantikus, Jurgį Savickį, Henriką Radauską“, – sako Z. Bartkevičienė.
Ekspertės vertinimu, antroji samprotavimo rašinio tema („Kada prieinama prie kraštutinumų?“) yra dėkingesnė mokiniui, todėl gali būti, kad ją pasirinks dauguma abiturientų.
Kaip rekomenduojami autoriai nurodyti Vincas Krėvė ir Marius Katiliškis, tačiau pedagogė pabrėžia, kad tema atvira, todėl buvo galima remtis ir daugiau autorių.
„Jeigu mokiniai skaitė Franco Kafkos „Metamorfozę“, manau, kad atsiras samprotavime ir šių pavyzdžių. Mokiniai pavyzdžių ieškos ne tik Vinco Krėvės, bet ir Šatrijos Raganos kūryboje, Jurgio Savickio kūriniuose, prisimins Salomėją Nėrį ir jos tragišką biografiją ir kartu susies su jos kūryba“, – komentuoja Z. Bartkevičienė.
Pasak ekspertės, ši tema aktuali dar ir dėl to, kad patys mokiniai gali pamatyti save situacijose, kuriose prieinama prie kraštutinumų.
„Kraštutinumo būsena juk yra ir nepasitenkinimas tikrove, sudėtingos situacijos savo klaidos suvokimas. Kitaip tariant, ta ribinė situacija, kurioje atsiduria žmogus. Kadangi šiuolaikinis jaunimas labai dažnai patys konstatuoja nepasitenkinimą tikrove, sistema, įprastu formatu, į kurį kviečia įprasta tradicinė bendrojo ugdymo mokykla, manau, kad jiems ši tema bus artima ir jie prisimins visus skaitytus su šia tema susijusius kūrinius“, – teigia pedagogė.
Tradiciškai mokiniai per valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą dažniau renkasi samprotavimo rašinio temas. Z. Bartkevičienės manymu, šie metai – nebus išimtis.
Literatūrinio rašinio temos dėkingos, bet viena – siaura
Anot ekspertės, „literatūrinio rašinio temos dėkingos“. Mokiniai galėjo rašyti literatūrinį rašinį tema „Muzikos reikšmės literatūroje“ arba „Intymumo vaizdavimas literatūroje“.
Visgi antroji tema tarp mokinių greičiausiai bus populiaresnė, samprotauja Z. Bartkevičienė. Mat pažvelgus į temą plačiau intymumas reiškia meilę, artumą, o kūrinių apie tai tikrai netrūksta.
„Tiems, kas neišsigąs žodžio „intymumas“, kas pasinaudos žodynu, taps labai aišku, kad visgi čia galima kalbėti ne tik apie artimą santykį, dviejų ar kelių žmonių ryšį, bet apskritai apie meilę. O ta meilės tema tiek jaunam žmogui, atėjusiam į egzaminą, tiek pačioje literatūroje yra labai aktuali“, – pažymi ekspertė.
„Siūlomi autoriai Juozas Tumas-Vaižgantas, Jurgis Kunčinas mokiniams padeda suprasti, kad tai yra meilės, bendrystės, o kartu išsiskyrimo, sudėtingo dviejų žmonių ryšio tema“, – priduria ji.
Pedagogė pripažįsta, kad antroji tema „Muzikos reikšmės literatūroje“ yra gana siaura. Vis dėlto rekomenduojami autoriai sufleruoja, apie ką galima rašyti.
„Šatrijos Ragana yra raktas į šią temą ir tie, kas įsiskaitė (paprastai literatūrinį rašinį renkasi tie vaikai, kurie skaitė kūrinius), tikrai rinksis muzikos temą“, – sako Z. Bartkevičienė.
Tiesa, mokinius galėjo išgąsdinti žodžio daugiskaita – „reikšmės“, bet tai reiškia, kad apie muziką galima rašyti iš įvairių pusių, pavyzdžiui, kad muzika yra atgaiva, dvasinis pasaulis, anapusybės pasaulis, idealo ilgesys ir pan.
Rašinių temos
Samprotavimo rašinio temos:
Kaip vaizduotė veikia santykį su tikrove?
(rekomenduojami autoriai – Maironis, Marius Ivaškevičius)
Kada prieinama prie kraštutinumų?
(rekomenduojami autoriai – Vincas Krėvė, Marius Katiliškis)
Literatūrinio rašinio temos:
Muzikos reikšmės literatūroje
(rekomenduojami autoriai – Šatrijos Ragana, Henrikas Radauskas)
Intymumo vaizdavimas literatūroje
(rekomenduojami autoriai – Juozas Tumas-Vaižgantas, Jurgis Kunčinas)
Valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas (rašymo dalis) prasidėjo birželio 5 d. 9 val.
Birželio 7 d. vyks anglų kalbos klausymo, skaitymo ir rašymo dalys. Birželio 10 d. abiturientai laikys valstybinį matematikos egzaminą. Birželio 14 d. – istorijos.
„Buvome šiek tiek šokiruoti“: pirmieji abiturientų įspūdžiai po lietuvių kalbos ir literatūros egzamino
Vilniaus moksleiviai pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais ir atskleidė, kokio rezultato tikisi.
Iš egzaminų centro Vilniaus Antakalnio gimnazijoje pirmoji išėjo abiturientė Kamilė. Jai egzamino laiko užteko, tačiau temos nepasirodė lengvos.
„Temos buvo gana sunkios, tačiau radome vieną nuostabią, tai viskas buvo gana lengvai ir paprastai“, – sako mergina.
Kamilė pasirinko samprotavimo rašinio temą „Kada žmogus prieina prie kraštutinumų?“
„Pasamprotavome šįkart. Nežinau, kaip išėjo, bet tikiuosi, viskas gerai. Išėjau tikrai su šypsena. Jaučiuosi tvirtai, užtikrintai“, – kalba dvyliktokė.
Anot Kamilės, ruošiantis egzaminams daugiausia dėmesio buvo skiriama Tėvynės ir kitoms dažnai pasitaikančioms temoms, todėl šių metų egzamino temos nustebino ne vieną.
„Buvome šiek tiek šokiruoti, visi susižvalgėme. Bet gerai pagalvojus nebuvo taip blogai“, – komentuoja mergina.
Po mokyklos Kamilė planuoja studijuoti Lietuvoje.
Nespėjo išmokti visų autorių
Dvyliktokės Emilija ir Paulina sako, kad jaučiasi gerai, nors egzaminas nebuvo lengvas.
„Vis tiek ruošėmės tam egzaminui, nesijaudinom. Aš gerai jaučiuosi“, – sako Emilija.
„Aš irgi gerai“, – antrina Paulina.
Dvyliktokėms pasirodė, kad temos sudėtingos ir pernelyg siauros.
„Labai ribinės, sudėtingos temos. Labai konkrečios, galvojome, kad bus abstrakčios. Bet užsikabini už vienos temos, žinai, kas geriausiai sekasi ir tik apie [temą] ir galvoji“, – sako Paulina.
Abi merginos rinkosi temą „Kada žmogus prieina prie kraštutinumų?“ Abiturientės rėmėsi Vinco Mykolaičio-Putino, Franco Kafkos, Balio Sruogos, Viljamo Šekspyro kūriniais.
Emilija ir Paulina sako, kad viena iš sudėtingiausių temų, kurią atmetė iš karto – „Muzikos reikšmės literatūroje“.
Abiturientės teigia, kad egzaminams ruošėsi nuo vienuoliktos klasės. Vis dėlto kai kurių kūrinių, nurodytų bendrojo ugdymo programoje, nespėjo išanalizuoti.
„Nespėjome (Mariaus Ivaškevičiaus – red. past.) „Madagaskaro“, Jono Aisčio neėmėme“, – vardija Emilija, pridurdama, kad egzaminui išmoko 10 pagrindinių autorių.
Nepaisant sunkumų, abiturientės tikisi pasiekti gerų rezultatų ir iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino surinkti virš 90 balų.
Po mokyklos Emilija planuoja studijuoti užsienyje, o Paulina – Lietuvoje.
Valstybinį egzaminą pasirinko apie 18 tūkst. dvyliktokų
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą rinkosi 17,7 tūkst., mokyklinį – 8,8 tūkst. jaunuolių.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino metu kandidatai turės parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių temų: dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinio rašinio temų.
Per egzaminą prie kiekvienos temos pateikiami du autoriai. Mokiniai gali rinktis vieną autorių iš prie temos rekomenduojamųjų arba iš visų privalomų programos autorių sąrašo, jei renkasi rašyti samprotavimo rašinį. Rašydami literatūrinį rašinį, mokiniai antrą autorių gali pasirinkti savo nuožiūra.
Per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą galima naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje.
Iš viso per egzaminą kompiuteriu galima naudotis 20 minučių arba du kartus po dešimt minučių.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino trukmė – 4 val., mokyklinio – 3 val. 30 minučių.
Valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kandidatų darbus vertins 260 vertintojų.
Egzaminas būtinas norint gauti brandos atestatą
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra vienintelis egzaminas, kurį abiturientai gali perlaikyti tais pačiais metais, jei egzamino neišlaikė pagrindinėje sesijoje. Pakartotinėje brandos egzaminų sesijoje kandidatai galės laikyti mokyklinį brandos egzaminą.
Praėjusiais metais šį valstybinį egzaminą išlaikė 92,8 proc. jaunuolių.
Šiemet brandos egzaminus Lietuvoje iš viso laikys per 27,6 tūkst. kandidatų.
Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo gegužės 31 dieną gimtosios kalbos – baltarusių, rusų, vokiečių – egzaminu, skaitymo ir rašymo dalimis. Ji baigsis birželio 25 dieną užsienio kalbų – prancūzų ir vokiečių – klausymo, skaitymo ir rašymo dalių egzaminu.
Dalyvauti brandos egzaminų sesijoje turi teisę tik tie mokiniai, kurių egzaminuojamo dalyko metiniai pažymiai yra ne žemesni nei ketvertas.
Norintys gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno pasirinkto dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą.
Brandos egzaminus išlaikę Lietuvos abiturientai nuo šių metų gaus skaitmeninius brandos atestatus lietuvių ir anglų kalbomis.
Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatus planuojama paskelbti iki liepos 12 dienos.
