Dėl šalies aukštojo mokslo per greitos reformos gali sumažėti Kaune studijuojančiųjų skaičius ir pagreitėti kauniečių išvykimas studijuoti į Vilnių.
Vakar Kaune apie švietimo reformą diskutavę aukštųjų mokyklų vadovai baiminosi, kad Lietuva savo švietimo sistema primena 2007 metų Gruziją. Šioje valstybėje veikė per 300 universitetų, o studentai, nepaisydami rinkos poreikio, pageidavo mokytis tik trijų specialybių. Teisės, ekonomikos ir vadybos, rašo „Respublika“.
Anot diskusijoje pranešimą skaičiusio Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektoriaus Prano Žiliuko, panaši situacija gali subręsti Lietuvoje. Jei aukštojo mokslo reforma bus atliekama skubotai. Studentai jau dabar renkasi socialinius, tai yra „minkštuosius“ mokslus, kurie skirti šalies vidui. O „kietieji“, tai yra technikos mokslai, užtikrinantys Lietuvos mokslo kontaktus pasaulyje, yra mažiau kotiruojami.
„Reikia atsižvelgti į rinkos lūkesčius. Kad nebūtų pertekliaus specialistų, kurių valstybei tiek nereikia“, - kalbėjo P. Žiliūkas.
KTU prorektorius apgailestavo, kad į Kauną iš visų šalies regionų studijuoti atvyko mažiau, nei iš Kauno išvyko studijuoti į Vilnių. Be to, į Vilniaus aukštąsias mokyklas 2008 metais pakviesta studijuoti 16 646 jaunuolių, o į Kauno - tik 8000 pirmakursių. Iš viso Kaune aukštojo mokslo siekia 54 tūkst. studentų.
„Regionų vystymasis prasideda nuo aukštųjų mokyklų. Mažėjant studentų, Kauno aukštosiose mokyklose situacija gali tapti katastrofiška. Nors Kauno universitetų lyginamasis svoris mokslo projektuose yra labai didelis. Vien KTU atlieka tiek užsakymų Lietuvos ūkio subjektams, kiek visos šalies aukštosios mokyklos kartu sudėjus“, - sakė P. Žiliūkas.
Diskusijoje dalyvavęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vydas Gedvilas sakė suprantantis, ką aukštosios mokyklos reiškia akademiniam miestui Kaunui. Anot politiko, jis nėra kategoriškai prieš švietimo ir mokslo reformą, tačiau dar reikia viešų diskusijų su akademine visuomene.
Komentarai
Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Giedrius Viliūnas
Nelabai turime laiko mažinti reformos greitį. Po dvejų metų prasidės tikroji demografinė krizė. Abiturientų skaičius sumažės 40 proc. Jei dabar atidėliosime ir reformą įšaldysime, ateityje aukštosiose mokyklose bus dar nemalonesni procesai. Ministerijos pozicija yra labai stipri, bet ne akla.
Seimo narė Birutė Vėsaitė
Įdomu, kokio amžiaus išsilavinusi Lietuvos visuomenė ateityje gimdys vaikus? Jei negalės gauti nemokamų studijų „krepšelio“, turės imti paskolas, dirbti, kad jas išmokėtų. Vaikų susilauks vis vyresni. Todėl kalbos apie ateities Lietuvos visuomenę, kurioje bus 4 milijonai žmonių, bus didžiulis blefas.
Olava Strikulienė
