Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ rašo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius.
„Memorandumo autoriai teigia: „Sunkaus ūminio respiracinio sindromo sukėlėju – koronavirusu SARS-CoV-2 visame pasaulyje užsikrėtė daugiau nei 35 milijonai žmonių, o 2020 m. Spalio 12 d. PSO užregistravo daugiau nei 1 milijoną mirčių. Antroji Covid-19 banga jau paveikė Europą ir artėjant žiemai, mums reikia aiškios komunikacijos apie Covid-19 keliamą riziką ir veiksmingos kovos su šia infekcija strategijos."
SARS-CoV-2 plinta kontaktiniu keliu (lašelių ir aerozolių pagalba), aerozolinio plitimo dėka virusas nukeliauja ilgesnius atstumus, ypač esant blogai ventiliacijai. Jo didelis užkrečiamumas, kartu su dideliu populiacijų imlumu naujam virusui sukuria sąlygas šiai infekcijai greitai plisti bendruomenėje. COVID-19 mirtingumas yra kelis kartus didesnis nei sezoninio gripo, o infekcija kai kurių pacientų organizme gali persistuoti ilgą laiką, įskaitant ir jaunus, anksčiau sveikus žmones (taip vadinamas „ilgasis COVID“), – rašo profesorius.
„Iki šiol neaišku, kiek laiko trunka apsauginis imunitetas, ar SARS-CoV-2 gali pakartotinai užsikrėsti šia liga jau persirgę žmonės, o pakartotinės infekcijos dažnis iki šiol nėra nežinomas.
Viruso pernešimą galima sušvelninti taikant fizinę distanciją, naudojant veido kaukes, rankų ir kvėpavimo higieną bei vengiant žmonių susibūrimų ir blogai vėdinamų patalpų. Testavimas, kontaktų išaiškinimas ir izoliacija taip pat yra labai svarbūs kontroliuojant perdavimą. PSO propagavo šias priemones nuo pandemijos pradžios.
Pradiniame pandemijos etape daugelis šalių įvedė griežtus apribojimus (bendri gyventojų apribojimai, įskaitant nurodymus likti namuose ir dirbti namuose), kad sulėtintų greitą viruso plitimą. Šios priemonės buvo būtinos norint sumažinti mirtingumą, užkirsti kelią sveikatos priežiūros perdegimui ir „nusipirkti“ laiko, kad būtų sukurta reagavimo į pandemiją sistema ir sustabdytas viruso perdavimas pasibaigus karantinui. Nors apribojimai buvo trikdantys visuomenes, paveikė psichinę ir fizinę sveikatą ir pakenkė ekonomikai, visgi padariniai buvo blogesni tose šalyse, kurios nesugebėjo sukurti veiksmingų pandemijos kontrolės sistemų.
Be abejonės, šios aplinkybės demoralizavo žmones ir sumažino pasitikėjimą taikomomis priemonėmis. Antroji banga ir ateinančių iššūkių įgyvendinimas žmones skatina vėl domėtis „bandos imuniteto“ strategija, kuri siūlo netrukdyti infekcijos protrūkiui mažos rizikos gyventojų grupėse, tuo pačiu apsaugant pažeidžiamus žmones. „Bandos imuniteto" šalininkai teigia, kad tai užtikrintų infekcijos dėka įgytą gyventojų imunitetą mažos rizikos grupėse ir galiausiai apsaugotų pažeidžiamus žmones.
Tai pavojingas melas, kurio nepatvirtina moksliniai duomenys. Bet kokia pandemijos valdymo strategija, grindžiama natūraliu imunitetu yra ydinga. Nekontroliuojamas infekcijos plitimas jaunesių gyventojų grupėse didina sergamumą ir visų gyventojų mirtingumo rodiklius. Be žmogiškųjų sąnaudų, tai paveiktų visus darbančiuosius ir priblokštų sveikatos priežiūros sistemų gebėjimą teikti skubią ir įprastą medicinos pagalbą. Be to, nėra įrodymų apie ilgalaikį apsauginį imunitetą nuo SARS-CoV-2 po natūralios infekcijos, o endeminis pernešimas, kuris būtų nykstančio imuniteto pasekmė, neapibrėžtai ateityje keltų riziką pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
Tokia strategija nenutrauktų COVID-19 pandemijos, bet sukeltų pasikartojančias epidemijas, kaip buvo daugelio infekcinių ligų atveju praeityje, dar iki skiepijimo pradžios. Tai taip pat užkrautų nepriimtiną naštą ekonomikai ir sveikatos priežiūros darbuotojams, kurių daugelis jau mirė dėl COVID-19 ar patyrė sveikatos sutrikus dėl to, kad jiems teko gelbėti sergančius žmones.
Labai svarbu veikti ryžtingai ir skubiai. Veiksmingos priemonės, kurios slopina ir kontroliuoja viruso plitimą, turi būti plačiai įgyvendinamos, jas turi remti finansinės ir socialinės programos, skatinančios bendruomenės veiksmus, kartu spręsti netolygumus, kuriuos sustiprino pandemija.
Greičiausiai artimiausiu metu reikės toliau taikyti apribojimus, kad būtų sumažintas infekcijos plitimas ir sutvarkytos neefektyvios reagavimo į pandemijas sistemos, kad ateityje būtų išvengta karantino. Šių apribojimų tikslas – veiksmingai ir efektyviai slopinti SARS-CoV-2 infekciją, greitai nustatyti lokalius protrūkius ir greitai į juos reaguoti, surandant, tiriant, sekant ir sukuriant patvarias palaikymo sistemas, kad gyvenimas galėtų grįžti į beveik įprastą vagą, netaikant didelių apribojimų.
Mūsų ekonomikos apsauga neatskiriamai susijusi su COVID-19 valdymu. Turime apsaugoti savo darbo jėgą ir išvengti ilgalaikio netikrumo.
Japonija, Vietnamas ir Naujoji Zelandija parodė, kad tvirta visuomenės reakcija gali kontroliuoti infekcijos plitimą ir leisti gyvenimui grįžti į beveik įprastą ritmą, tokių sėkmės istorijų yra daug. Įrodymai yra labai aiškūs: kontroliuoti COVID-19 plitimą yra geriausias būdas apsaugoti mūsų visuomenę ir ekonomiką, kol per ateinančius mėnesius nebus sukurtos saugios ir veiksmingos vakcinos ir vaistai. Mes negalime sau leisti blaškymosi, kuris pakerta veiksmingą atsaką; labai svarbu skubiai veikti remiantis įrodymais.
Aš pasirašiau“, – praneša V. Kasiulevičius.
