Amazonės miškų eksperto Davido Lapolos teigimu, kirsdami džiungles žmonės vis giliau veržiasi į ilgus metus buvusius laukinius ekosistemos kampelius, o tai didina virusų patekimo į žmogaus organizmą riziką.
„Amazonė – tai milžiniškas virusų rezervuaras. Mums geriau nebandyti laimės“, – perspėjo D. Lapola.
Jis pareiškė, kad Amazonės ekonominio vystymo principai būtinai turi būti peržiūrėti, kitaip pasaulis rizikuoja susidurti su tokių ligų protrūkiais, kurių pasekmes bus sunku numatyti.
Taigi, tebesitęsiantis grobuoniškas Amazonės miškų kirtimas, to regiono, kuris įtraukia dalies Brazilijos, Peru, Kolumbijos, Venesuelos, Ekvadoro, Bolivijos, Gajanos, Surinamo ir Prancūzijos Gvianos teritorijas, gali sukelti zoonozes – ligas, kurios perduodamos nuo gyvūno žmogui.
Būtent tokio pobūdžio infekcija ir yra Covid-19 virusas. Iki šiol dažniausiai tokie ligų perdavimo būdai pasitaikydavo Afrikoje ir Pietų Azijoje.
Ne tik miškų kirtimas Amazonėje: klimato kaita niekur nedingo
Meteorologų ir tarptautinių organizacijų prognozėse teigiama, kad 2020-aisiais žmonijos laukia ne tik koronavirusas: globalaus atšilimo problema niekur nesidėjo. JAV birželį laukia itin stipraus uraganų sezono (dėl rekordiškai įkaitusių vandenynų), kuris paprastai tęsiasi pusmetį. Virš įšilusių jūrų ir vandenynų gausiau lyja, negu ant kiek šaltesnės sausumos, todėl dar ir sausumos gauna mažiau lietaus.
Išaugusi vakarinės Indijos vandenyno dalies temperatūra reikš itin sausringą ir milžiniškais gaisrais nusėtą vasarą Australijai, o sušilęs vanduo šiaurės Atlante taip pat reikš sausrą ir gaisrus Amazonės baseino miškynuose.
Nepaisant to, kad praėjusių metų puikus derlius leido pasaulio šalims užpildyti grūdų atsargas, dėl pandemijos subyrėjo prekybos rinka: sandėliuose ir uostuose trūksta sveikų darbuotojų, arba jiems tiesiog nėra kaip dirbti karantino sąlygomis, todėl pervežimai sutriko. Jau pagamintą maisto produkciją šiuo metu sunku ne tik parduoti, bet ir tiesiog išdalinti žmonėms. Dažnas žemės ūkio produkcijos augintojas vaisius ar daržoves tiesiog turi išmesti.
Maža to, pasauliui gresia skėrių antplūdis, prasidėjęs Jemene dėl šiltos ir lietingos žiemos, o tai kelia pavojų ir taip skurdžių valstybių gyventojų vieninteliam pragyvenimo šaltiniui – ūkio pasėliams.
Maisto produkcijos krizės grėsmė kartu su pandemija grasina net ir turtingoms valstybėms – prireiks milžiniškų išlaidų, o taip pat ir sumažinti ar išvis nutraukti pagalbą skurstančioms valstybėms.
JT apie gresiančią maisto krizę ir badą kai kuriose šalyse skelbė dar prieš pandemiją, o šiais metais prognozuojama, kad su tuo gali susidurti net iki 30 valstybių. Ekspertų duomenimis, pasaulyje nuolatos trūksta maisto apie 1 mlrd. žmonių – kas septintam planetos gyventojui. Dėl koronaviruso sukeltos krizės šis skaičius išaugs dar 130 mln. vien per šiuos metus.