Apie tai – pokalbis su mokslininku, sveikatos ekspertų tarybos nariu Vaidotu Zemliu-Balevičiumi.
Nors tyrimai dėl viruso atmainų dar, kaip mokslininkai sako, nėra labai įsisukę, tačiau matome, kad jau buvo paimta 100 mėginių, iš kurių 11 – britiškoji koronaviruso atmaina. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje atmaina jau išplitusi ir kokią reikšmę tai gali turėti mums?
Pilni duomenys dar turi pasirodyti, bet tai, kad jau turime 11 iš 100 atsitiktinai parinktų mėginių. Turime tokią atsitiktinę imtį, kuri yra signalas, kad 10 proc. jau yra pas mus Lietuvoje. Kiek yra tiksliai ir kaip tai galima interpretuoti statistiškai, tai reikia sulaukti duomenų, nes kol kas tai buvo tik spaudos pranešimas.
Dabar jau galima judėti žiedinėse savivaldybėse. Ar tai reiškia, kad tai paskatins dar didesnį tos atmainos plitimą?
Nenorėčiau skubėti. Norint daryti sprendimus, reikia turėti tikslius duomenis. Kol kas mes tų duomenų neturime. Žiūrint į tai, ką mes turime su britiškąja atmaina, kuri gali persukti epidemiją, tai mes turime tai Lietuvoje. Tai sutampa su tuo, ką jau mokslas žino apie britiškosios atmainos plitimo greitį.
Ar žiedinių savivaldybių ribojimas padėtų apriboti tą plitimą – klausimas. Reikia žiūrėti į duomenis. Kai žinai tiksliai, kas vyksta, tai gali ir žiūrėti.
Kaip vertinate tą pasirodžiusią informaciją, kad patys pradėjome „trečiąją bangą“?
Labai linksma. Pažiūrėjau, kiek Lietuvoje buvo atvejų per pirmąją bangą. Didžiausias vidurkis per 7 dienas buvo 50 atvejų. Dabar Vilniuje per 2 savaites nuo 110 pakilo iki 170 atvejų dienos vidurkio. Tai kodėl mes to nevadiname trečia banga? Gal tegul epidemiologai ir atsako, kaip čia yra taip, kad pirmoji banga buvo vadinama pirmąja banga, o dabar, kai turime didesnius skaičius, tai nėra trečioji banga.
Matematiniu požiūriu tai man atrodo keisti svarstymai. Faktas, kad atvejų kritimas sustojo. Klausimas, ką toliau darysime, o kaip tai pavadinsime – koks skirtumas.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio pradžioje.
