Gydytojas, socialiniame tinkle pasidalinęs savo įžvalgomis, visų pirma priminė, kad omikron atmaina pirmą kartą aptikta 2021 m. lapkričio mėn. Pietų Afrikos Respublikoje ir Botsvanoje.
„Daug rašyta apie omikron atmainos didesnį užkrečiamumą ir plitimą, lyginant su iki tol lyderiavusia delta atmaina; jos reikšmingą dalinį atsparumą imuninei apsaugai, susidariusiai po persirgimo kitomis C19 atmainomis bei po vakcinacijos; atsparumą kai kuriems terapiniams monokloniniams antikūnams (moAk), pvz., „Regkirona“ (regdanvimabui), „Ronapreve“ (kasirivimabo ir imdevimabo deriniui).
Šias grėsmingas omikron atmainos savybes kompensuoja du mums palankūs jos ypatumai: mažesnis gebėjimas sukelti (sunkią) ligą – tai sietina tiek su viruso virulentiškumo mažėjimu, tiek su pakankama visuomenės imunizacija. Taip pat – išlikęs jautrumas daliai medikamentų: priešvirusiniams vaistams – „Paxlovid“ (nirmatrelviro ir ritonaviro deriniui), „Lagevrio“ (molnupiravirui), „Veklury“ (remdesivirui); kai kuriems moAk – „Xevudy“ (sotrovimabui), „Evushel“ (tiksagevimabo ir cilgavimabo deriniui)“, – aiškino jis socialiniame tinkle.
Jis pažymėjo, kad visa ši info yra apie originaliąją (pirmiausiai apibūdintą) omikron atmainą. Pasirodo, ji turi dar tris papildomus variantus. Originalioji omikron atmaina dabar žymima BA.1, trys jos variantai – BA.1.1, BA.2 ir BA.3, iš kurių aktualiausias yra BA.2.
Ar BA.2 variantas pavojingesnis?
„BA.2 pirmą kartą aptiktas 2021 m. lapkričio mėn. Filipinuose, t. y. beveik tuo pačiu metu, kaip originalioji omikron atmaina (BA.1) Afrikoje. Bet tai nereiškia, kad BA.2 Filipinuose atsirado.
Nuo šių metų sausio mėn. BA.2 intensyviai plinta bei ima dominuoti kai kuriose šalyse, pvz., Danijoje, Indijoje, Kinijoje, Filipinuose ir kt. Esami epidemiologiniai ir klinikiniai duomenys rodo, kad BA.2 yra iki 1,5 karto užkrečiamesnis už BA.1, tačiau, panašu, nėra susijęs su sunkesne ligos eiga.
Antikūnai, susidarę po BA.1 infekcijos ar vakcinacijos (ypač iRNR vakcinos 3 dozėmis), pakankamai efektyviai neutralizuoja ir BA.2, nors ir kiek silpniau (apie 1,4 karto, t. y. labai neženkliai)“, – komentavo Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas M. Strioga.
Stebint vakcinų efektyvumą, jis beveik nesiskiria tarp BA.1 ir BA.2. „Kita vertus, yra preliminarių duomenų, kad žmonės gali užsikrėsti BA.2, nepaisant buvusios BA.1 infekcijos. Tyrimų duomenimis, BA.2 yra atsparus sotrovimabui – vieninteliam C19 gydymui skirtam moAk, kuris veiksmingas prieš omikron atmainą (BA.1). Sotrovimabą sukūrusi kompanija teigia, kad jis veiksmingas ir prieš BA.2. BA.2 išlieka jautrus Evusheld preparatui, tačiau šis moAk derinys kol kas patvirtintas (JAV) tik C19 infekcijos profilaktikai, o ne esamos ligos gydymui“, – dėstė onkoimunologas.
Kaip nurodė jis, užsienio žiniasklaidoje plačiai komentuojamas dar nerecenzuotas japonų mokslininkų tyrimas, atliktas in vitro bei su žiurkėnais.
„Šio tyrimo rezultatai rodo, kad BA.2 labiau pažeidžia žiurkėnų plaučius, sutrikdo jų funkciją ir sukelia sunkesnę ligos eigą, lyginant su BA.1; patogeniškumu ir virulentiškumu BA.2 yra artimesnis delta atmainai; antikūnai, susidarę po BA.1 infekcijos žiurkėnuose ir po imunizacijos pelėse, daug silpniau neutralizuoja BA.2; sotrovimabas nepasižymi neutralizuojančiu poveikiu prieš BA.2 in vitro.
Atsižvelgiant į virusologinius bei genetinius skirtumus tarp BA.1 ir BA.2, japonų tyrėjai siūlo BA.2 klasifikuoti kaip atskirą SARS-Cov-2 atmainą (suteikiant jai atskirą raidę iš graikų abėcėlės), o ne kaip omikron atmainos variantą.
Tačiau, tiriant žmonių, persirgusių BA.1, kraują, nustatyta, kad nors susidarę antikūnai apie 1,4 karto silpniau neutralizuoja BA.2, bet šis sumažėjimas statistiškai nereikšmingas.
Vienas to paaiškinimų – didžioji dauguma BA.1 užsikrėtusių tirtų asmenų buvo pilnai vakcinuoti (priešingai, nei tirti gyvūnai), todėl po BA.1 proveržio infekcijos žmonių organizme susidarė platesnio profilio imuninis atsakas, kryžmiškai „dengiantis“ ir BA.2.
Vien tik natūrali pirminė omikron atmainos (BA.1) infekcija gali nesukelti pakankamo kryžminio antikūnų atsako prieš kitas viruso atmainas ar net tos pačios atmainos skirtingus variantus“, – dėstoma gydytojo įraše.
Pandemija išsisemia, tačiau negalima prarasti budrumo
Retoriškai paklausęs, ar dėl šių turimų duomenų verta panikuoti, M. Strioga pažymėjo, kad to daryti nereikia niekada, o ypač šiuo atveju.
„Duomenys su gyvūnais yra svarbūs, visgi realaus pasaulio epidemiologiniai ir klinikiniai duomenys žmonių populiacijose turi didesnį svorį – tiek dėl galimo skirtingo to paties viruso patogeniškumo skirtingose rūšyse, tiek ir dėl esamo žmonių imunizacijos prieš C19 statuso.
Visgi numoti ranka į tokių tyrimų rezultatus irgi negalima – esant signalų dėl galimo didesnio BA.2 pavojingumo, jo plitimą visuomenėje ir padarinius žmonių sveikatai reikia atidžiau stebėti.
Būtent dėl to, laisvinant įvairius su pandemijos valdymu susijusius nemalonius ir visiems nusibodusius ribojimus, visada atsargiai užsimenama, kad, reikalui esant, kai kurie jų gali būti laikinai grąžinti.
Taip, dabartinė situacija rodo, kad C19 pandemija išsisemia – dėl visuomenės imunizacijos ir naujų evoliuciškai pranašesnių viruso atmainų atsiradimo, jis palaipsniui adaptuojasi prie žmonių taip, kad galėtų ramiai plisti per daug mūsų neerzindamas. Tačiau negalime būti garantuoti, kad nemalonių siurprizų mums nebus pateikta, todėl budrumo prarasti negalima – ramiai, be panikos stebėti viruso veiklą būtina ir, reikalui esant, imtis priemonių“, – savo svarstymus teikė onkoimunologas.
Jis priminė, kad agresyvioji delta atmaina turėjo daugiau nei 200 variantų. Ir tai, gydytojo manymu, gali paaiškinti, kodėl jos sukeltos bangos pasekmės skirtingose šalyse buvo nevienodos.
„Tiesa, omikron atmaina ir čia turi išskirtinumą – genetiniai skirtumai tarp BA.1, BA.2 ir BA.3 yra labai ženklūs, pvz., jie prilygsta tarpusavio skirtumams tarp alfa, beta, gama ir delta atmainų. Visi omikron šeimos nariai buvo aptikti vienu metu Pietų Afrikoje, nors, manoma, kad nuo bendro protėvio jie „atskilo“ dar prieš keletą mėnesių iki jų nustatymo. Taigi originali omikron atmaina ir jos variantai nėra, tarsi, mama ir jos vaikai – jie yra broliai/seserys. Tai yra unikalus pavyzdys, kai populiacijoje vienu metu atsiranda tokie labai skirtingi tos pačios atmainos variantai“, – aiškino M. Strioga.
