Privalomas kaukių ar respiratorių dėvėjimas uždarose patalpose – viena iš dar likusių pandemijos valdymo priemonių. Tiesa, kitos šalys artimiausiu metu ir to planuoja atsisakyti ar jau tą padarė. Štai Anglija privalomų kaukių atsisakė dar sausio pabaigoje, Airija tą planavo padaryti artimiausiu metu, apie tokio ribojimo atšaukimą prabilo ir Prancūzija, Nyderlandai ir kt.
LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas, paklaustas, ar ir Lietuvoje būtų galima galvoti apie kaukių dėvėjimo politikos pokyčius, galbūt jas paliekant tik kaip rekomendaciją, teigė iš esmės erdvę pokyčiams čia matantis.
„Manau, kad keičiantis pandeminei situacijai reikalavimas dėl kaukių, savaime suprantama, bus peržiūrimas. Kaukių klausimas šiaip nuolatos yra diskutuojamas, štai ir paskutiniame ekspertų tarybos posėdyje prieš kelias savaites buvo kalbama apie tai, kiek jos reikalingos, kiek svarbios, peržiūrimi duomenys ir panašiai“, – sakė Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos (NEPT) prie Vyriausybės narys.
Pokyčiai dėl kaukių pirmiausia paliestų mokyklas
M. Stankūnas teigė, kad pirmieji pokyčiais svarstant dėl kaukių tvarkos paleistų mokyklas.
„Nedrąsiai pasvarstau, kad jeigu keisis kaukių politika, manau, pirmiausia bus pradedama nuo kaukių reikalavimo mokyklose. Manau, gali būti, kad kaukės, ypač kalbant apie pradinukus, liks tik rekomendacija ar neliks visai. Arba galbūt pamokų metu vaikai galėtų būti be kaukių, o išlikti viešose erdvėse – koridoriuose, pertraukų metu“, – svarstė epidemiologas.
Jis nurodė, kad apie tai ir NEPT posėdyje ir buvo diskutuojama, tačiau kol kas nuspręsta nieko nekeisti.
„Bet manyčiau, kaukių politika mokyklose keičiantis epidemiologinei situacijai galėtų tapti mažiau imperatyvi, daugiau rekomendacinio pobūdžio, ypač kalbant apie pradinukus“, – pasikartojo M. Stankūnas.
Jei lieka tik formalumu, prasmės nėra
Nors daugiausiai protrūkių vis dar fiksuojama ugdymo įstaigose, gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis sutiko, kad vaikams sudėtinga disciplinuotai dėvėti kaukę.
„Mokyklos dabar yra pagrindinis židinys, kur plinta koronavirusinė infekcija ir vaikai ją atneša į namus. Kiek dabar kalbu su pažįstamais, tai daugiausia visi ir serga šeimomis. Aišku, kiek vaikai tas kaukes taisyklingai nešioja, kiek apsaugo, tai irgi klausimas. Jei jie nesilaiko tų taisyklių, tai kartais tai tik lieka formalus reikalavimas“, – svarstė profesorius.
Visgi bendrai kalbėdamas apie tai, kada galėtų ir platesnė visuomenė nusimesti kaukes, gydytojas sakė, kad nereikėtų aklai sekti kitų šalių pavyzdžiu.
„Visų pirma, reikia pažiūrėti, koks sergamumas kitose šalyse ir kokia situacija. Mes labai mėgstame žiūrėti, kaip yra pas kaimynus, bet nelabai žinome, kas pas kaimyną vyksta“, – kalbėjo jis.
Masiškai atsisakyti kaukių – dar anksti
A. Laiškonio manymu, apie masinį kaukių atsisakymą galvoti dar būtų šiek tiek ankstoka.
„Dar turime didelį kiekį sergančiųjų, užsikrėtusiųjų ir vienintelis mechaninis barjeras, kuris apsaugo, yra kaukė. Tai nemanyčiau, kad dabartiniu metu yra labai didelis sunkumas dėl kaukių nešiojimo.
Žmonės jau yra įpratę ir gal dar kokį mėnesį kitą palaukti, kai turėsime mažiau užsikrėtimų. Aišku, gal po mėnesio ar pusantro tų kaukų jau visiškai nebereikės, kai populiacijoje turėsime pakankamai daug imunizuotų asmenų“, – kalbėjo gydytojas.
Anot profesoriaus, kaukės dabar liko vienintele profilaktine priemone. „Nes kai kalbama apie 1,5–2 metrų atstumo laikymąsi, mane visada juokas ima. Niekada juk nebūna tokiu atstumu žmonės, bent kur gatvėje. Matome, kaip į didžiuosius prekybos centrus žmonės plūsta būriais. Apie ventiliaciją kalbėti irgi – jos nepadarysi per dieną. Ir kai kalbama apie mokyklų ventiliaciją, tai tik kalbos ir lieka. Tai jei panaikiname kaukes, jokių profilaktikos priemonių nelieka“, – pridūrė jis.
DIENOS PJŪVIS. Ar pavasarį skelbsime pandemijos pabaigą?
Primygtinai siūlo dėvėti rizikingose situacijose
Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas savo ruožtu pažymėjo, kad ypač tam tikrose rizikingose situacijose atsisakyti kaukių dar nebūtų išmintinga.
„Matome, kaip tai puikiai padeda išvengti tiek kovido, tiek gripo, paragripo ir kitų peršalimą sukeliančių virusų, jei žmonės atitinkamai rizikingose situacijose dėvi kaukes. Jau nekalbu apie etai, kad reikia laikytis atstumo, trumpinti buvimo laiką ir pasirūpinti ventiliacija“, – pastebėjo specialistas.
Anot jo, jei galbūt didelėse patalpose, kur gera ventiliacija ir žmonių nėra daug, kaukės būtų saugu nedėvėti. Specialisto aiškinimu, viskas čia priklauso nuo įkvepiamos viruso dozės.
„Kas, pavyzdžiui, sukontroliuos, ar tokioje vietoje kaip liftas ar tualetas žmogus dėvi kaukę ar ne? O tai juk ir yra ta rizikinga situacija, kur prasmė dėvėti kaukę didžiulė“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Pašnekovas priminė, kad kaukės ir ateityje pravers ne tik esant didesniam koronaviruso plitimui, bet ir cirkuliuojant kitiems peršalimo virusams. Ypač rizikos grupės žmonėms tą reikėtų priimti kaip tam tikrą normą.
„Pavyzdžiui, ta pati pavasarinė alergija. Tie žmonės, kurie dėvės kaukę, jie tik pagerins savo sveikatą. Tai ryškiai buvo stebima pirmos pandemijos bangos metu, kai žmonės net vasaros metu buvo verčiami būti su kaukėmis, o alergologai pastebėjo, kad ryškiai sumažėjo sunkių alergijų“, – yra pastebėjęs virusologas.
