„Covid-19 situacija Lietuvoje įgavo grėsmingą pobūdį. Priminsime, kad infekcinės ligos plinta, kai yra infekcijos šaltinis, palankūs plitimui keliai ir imli visuomenė. {...}
SARS-CoV-2 infekcijos ir jos sukeliamos COVID-19 ligos situacija Lietuvoje pasiekė kritinį lygį. Valstybės lygiu pradedamos įgyvendinti didelės apimties priemonės, skirtos infekcijai suvaldyti. Ne visos šios priemonės tinkamai komunikuojamos visuomenei, todėl šiuo dokumentu norėtume apibendrintai išdėstyti Lietuvos mokslininkų pozicijas”, – rašoma Lietuvos mokslų akademijos narių ir kviestinių mokslininkų sudarytame straipsnyje.
Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su aktualiausia jame pateikta informacija apie pandemiją ir jos suvaldymą bei prisiminti pagrindinius ligos plitimo kelius ir eigą.
Visą straipsnį galite rasti interneto svetainėje www.lma.lt.
Kaip tiksliai Covid-19 plinta?
Pagrindinis infekcijos šaltinis – infekuotas žmogus, o užkrėsti kitus jis gali dar 10 dienų po pirmųjų ligos simptomų. Kiekvienam asmeniui pavojinga viruso dozė yra labai individuali, priklausanti nuo daugelio individualių aplinkybių: bendros organizmo būklės, gretutinių ligų, gleivinių būklės ir panašiai. Inkubacinis ligos periodas nuo užsikrėtimo iki ligos simptomų pasireiškimo trunka nuo vienos iki 14 dienų (kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai).
Covid-19 liga gali būti diagnozuojama keliais būdais: molekuliniais testais (patys tiksliausi), serologiniais testais (netinka ūmios infekcijos diagnostikai) ir greitaisiais antigenų testais (greiti, bet ne tokie tikslūs).
Būdingiausi simptomai: karščiavimas (>38 °C 31– 43 % atvejų), kosulys (46–82 % atvejų) ir dusulys (iki 31 % atvejų).
Kiti Covid-19 ligai būdingi simptomai (sindromai) yra raumenų skausmas, bendras silpnumas, sloga, gerklės skausmas, kai kuriems pacientams pasitaiko viduriavimas, gali būti uoslės ar skonio praradimas, Covid-19 ligai progresuojant gali išsivystyti pneumonija, širdies ritmo sutrikimai, ūminis inkstų pažeidimas, ūminis respiracinio distreso sindromas, sepsis, septinis šokas.
Sunkios Covid-19 ligos formos rizikos veiksniai – vyresnis amžius (>65 metai), lėtinės ligos (cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ir kitos).
Covid-19 žmonėms gali pasireikšti besimptome, lengva, vidutine, sunkia ir kritiškai sunkia ligos forma.
Ligai būdingas sezoniškumas
Kadangi Covid-19 visame pasaulyje plinta nepilnus metus, kol kas neįmanoma tiksliai spręsti apie būtent šios rūšies sezoniškumą, tačiau galima jį lyginti su kitomis koronaviruso rūšimis.
Sezoniškumas įprastai būdingas visoms kvėpavimo takų infekcinėms ligoms, tokioms kaip gripas. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) tyrėjai nustatė, jog koronavirusinės infekcijos yra sezoninės, o pagrindinis jų pikas – sausio-vasario mėnesiai. Ryškiausias atoslūgis – vasarą. Kol kas panašios tendencijos matomos ir stebint Covid-19 infekciją.
Tokia viruso dinamika fiksuojama ir Lietuvoje. Kaip teigia mokslininkų komanda, vasarą virusas galimai pasireiškė silpnesnėmis, besimptomėmis formomis, o tuomet plačiai išplito visuomenėje. Kaip netiesioginius įrodymus jie pateikia lokalius rudens protrūkius mažesniuose Lietuvos miestuose.
„Tai kelia tam tikrą nerimą, nes jeigu toks dėsningumas išliks, o taikomos viruso plitimo kontrolės priemonės bus nepakankamai veiksmingos, sausio ir vasario mėnesiais galime susidurti su dar didesniu SARS-CoV-2 aktyvumu. Tam turime būti pasiruošę”, – rašoma straipsnyje.
Koronavirusams vakcinos pradėtos kurti dar 2003 m.
Kaip rašoma Lietuvos mokslų akademijos sudarytame straipsnyje, pirmosios vakcinos nuo koronavirusų pradėtos kurti apie 2003 m., tačiau jos niekuomet nebuvo užregistruotos ir naudotos praktikoje.
Šiuo metu, PSO duomenimis, visame pasaulyje vyksta beveik 300 vakcinų kandidatų tyrimai. 166 vakcinos tiriamos ikiklinikiniais tyrimais, 56 – įvairių stadijų klinikiniais tyrimais. Covid-19 vakcinoms taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir visoms kitoms, jos kuriamos ir testuojamos laikantis griežtų standartų.
Vakcina nuo koronaviruso skiepijama dvejomis dozėmis, kelių savaičių tarpu. Tai būtina, siekiant užtikrinti patikimesnę, ilgesnės trukmės apsaugą. Tam, kad visuotinė vakcinacija būtų sėkminga, reikia paskiepyti apie 60-70 proc. gyventojų. Kol kas nėra tiksliai aišku, kiek truks dabar turimos vakcinos apsauga, tačiau turimi duomenys patvirtina, kad esamų vakcinų sukeliama apsauga trunka mažiausia šešis mėnesius, tikėtina, kad ir ilgiau.
Šiuo metu užbaigtų trečiosios fazės tyrimų duomenimis, jau ir Lietuvoje turimų vakcinų veiksmingumas siekia iki 95 proc.
„Šių vakcinų esmė – įskiepijama sintetinė informacinės RNR (iRNR) molekulė, kuri ląstelei duoda signalą gaminti SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymą. Į paskiepytojo organizme pasigaminusį koronaviruso baltymą reaguoja imuninė sistema. Taip sužadinami imuninės gynybos mechanizmai, nukreipti į SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymą. Užblokavus spyglio struktūras, SARS-CoV-2 virusas nesugeba prisijungti prie šeimininko ląstelės ir pradėti patologinių procesų. Įskiepyta iRNR molekulė greitai suyra, nesukeldama jokių kitų poveikių”, – koronaviruso vakcinos veikimo principą aprašo Lietuvos mokslų akademijos komanda.
Mokslininkai ramina tuos, kurie galvoja, jog vakcina buvo sukurta per greitai ir dėl to gali būti pavojinga – jų teigimu, jos sukūrimo greitumą galima paaiškinti paprastai: tokio tipo vakcinos tyrinėjamos jau kelis dešimtmečius, o joms kurti buvo paskirti neįtikėtino masto intelektiniai, technologiniai ir finansiniai resursai.
JK atsiradusi viruso mutacija plinta greičiau
Genetinė analizė rodo, kad koronavirusui būdingas kintamumas dėl jo genome atsirandančių taškinių mutacijų. Tokių mutacijų mokslininkai jau yra identifikavę daugiau nei 12 tūkst. skirtingų SARS-CoV-2 virusų linijų genomuose.
„Tai įvyko pandemijos pradžioje Kinijoje (2020 m. sausio pabaigoje) ir lėmė dviejų pagrindinių SARS-CoV-2 linijų – D ir G – susidarymą. Pabrėžtina, kad ši mutacija lėmė G linijos virusų gebėjimą ~20 % greičiau plisti žmonių populiacijoje, palyginti su D linijos virusais. Būtent G linijos virusai paplito ir dominuoja Europoje bei JAV”, – rašoma straipsnyje.
Kol kas daugiausiai susirūpinimo kelia viruso mutacija rugsėjo mėnesį pirmą kartą užfiksuota Jungtinėje Karalystėje (JK), dabar plintanti vis sparčiau. Kaip teigia mokslininkai, Anglijoje iki 2020 m. gruodžio 13 d. šis naujasis viruso variantas nustatytas 1,1 tūkst. asmenų, o Velse iki 2020 m. gruodžio 14 d. – 20 asmenų. Be to, Danijoje užregistruoti devyni asmenys, užsikrėtę naująja viruso atmaina, o Nyderlanduose ir Australijoje – po vieną asmenį.
Ši viruso atmaina visuomenėje plinta 70 proc. greičiau nei mutacijos užfiksuotos anksčiau. Kol kas dar nėra įrodyta, jog šia forma užsikrėtę žmonės sirgtų sunkesne Covid-19 ligos forma.
Manoma, kad vakcinų efektyvumas dėl šių mutacijų sumažėti neturėtų.
Prie straipsnio prisidėjusių mokslininkų komanda apibendrinime pabrėžia, jog koronaviruso suvaldymui ypač reikalingos griežtos karantino priemonės, o jų atsisakyti kol kas dar negalime.
„Šiuo metu tai yra vienintelė poveikio kryptis siekiant išvengti tolimesnio intensyvaus infekcijos plitimo ir mirčių, kritinio tiesioginio ir netiesioginio poveikio sveikatos apsaugos sistemai. {…} Net ir pradėjus skiepijimo programas negalima sušvelninti karantino priemonių. Jos turi būti tęsiamos, kol bus pasiektas žymus infekcijos plitimo sumažėjimas. {…}
Pasiekę 60–70 % visuomenės imuniteto lygį, galime tikėtis suvaldyti SARS-CoV-2 infekciją ir grįžti prie mums įprasto gyvenimo”, – rašoma straipsnyje.
