Danų mokslininkai nerimauja, kad pandemijos pasekmės sukels „nutukimo epidemiją“ arba ženkliai išaugs žmonių, kamuojamų nutukimo, skaičius.
Išaugęs nedarbas ir su tuo susijusios baimės ar neapibrėžtumas dažnai palydimas pablogėjusios žmonių psichinės būklės ir jų socialinių santykių įtampos. Jų manymu, psichinės sveikatos pablogėjimas gali reikšti, kad žmonės pradės daugiau valgyti, rašoma „Stern“.
„Nutukimas – itin sudėtingas reiškinys. Kalbama ne tik apie mūsų suvartojamą maisto kiekį, tačiau ir apie socialines ar psichologines sąlygas, kurias mes turime“, – įsitikinęs Orhuso universiteto biologinės psichologijos mokslininkas Michaelis Bangas Petersenas.
Jam antrino ir kolega Thorkildas I.A. Sorensenas iš Kopenhagos universiteto.
„Ekonominis ir psichologinis neapibrėžtumas, nedarbas ir panašūs dalykai nulemia tai, kad organizmas reaguoja stresu, o tai didina nutukimą. Organizmas kompensuoja pažeidžiamumą riebalų atsargų sankaupomis, o tai didina tokių pasekmių, kaip diabetas, hipertoniją ir infarktas riziką“, – cituojamas jis.
Dalis apklaustųjų jau priaugo svorio
Danų televizijos TV2 duomenimis, dėl koronaviruso pandemijos ir su tuo susijusių ribojimų 38 proc. suaugusiųjų metė sportą, o tai, anot Th. I.A. Sorensenos, taip pat didina nutukimo vystymosi riziką.
38 proc. suaugusiųjų Vokietijoje dėl pandemijos mažiau juda, 19 proc. iš jų jau priaugo svorio dėl pasikeitusių įpročių, teigiama „YouGov“ apklausos ataskaitoje.
Tačiau ne viskas taip blogai, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Kita apklausa, daryta liepos pradžioje, atvirkščiai, parodė, kad daugelis žmonių Vokietijoje pradėjo važinėti dviračiais, dažniau vaikšto pėsčiomis, o ne važiuoja automobiliu, o taip pat daugiau treniruojasi namuose ar dirba gamtoje, rašoma „Stern“.
