Lietuvoje pardavinėjami degalai atitinka Europos Sąjungos standartus, benzinas su švinu nebegaminamas, tačiau į Lietuvą jis patenka kontrabandos būdu, taip pat aplinką teršia ir tranzitinis transportas. Niekas neabejoja, kad žemės atmosferos klimato kaita per pastarąjį šimtmetį yra susijusi su transporto išmetamomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Mokslininkai ekologijos klausimais laužo ietis – ieško būdų, kaip sumažinti klimato kaitą, naudojant mažiau tradicinio automobilinio kuro, pagaminto iš naftos – benzino, suskystintų naftos dujų, dyzelino, jį pakeičiant ekologišku ir aplinką labiau tausojančiu.
Ekologiškiausias kuras - dujos
Daugelio profesionalių vairuotojų nuomone, ekologiškiausias kuras – gamtinės dujos. Tai nebrangus, sąlyginai švarus kuras, todėl ir dabar, ir netolimoje ateityje gamtinės dujos lengvai atitiks leistinas išmetamų teršalų normas.
Pasak Lietuvos aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto Vaidoto Kisieliaus, gamtinės dujos yra ir viena iš švariausių transporte naudojamų degalų formų aplinkos oro taršos prasme. „Vis dėlto kadangi šio kuro kilmė yra iškastinė, išgaunant šias dujas iš žemės gelmių ir deginant žemės paviršiuje, yra prisidedama prie nenatūraliai sparčios anglies dioksido kiekio atmosferoje akumuliacijos. Anglies dioksidas yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos (turi savybę sugerti ir išlaikyti saulės skleidžiamą šilumą intensyviau, nei dauguma kitų atmosferą sudarančių dujų). Dėl to gamtinės dujos ilgalaikėje perspektyvoje turės būti pakeistos biodujomis, - įsitikinęs specialistas. - Auginant žaliavas biodujoms gaminti iš atmosferos yra sugeriamas lygiai toks pats kiekis anglies dioksido, koks yra išskiriamas deginant jas. Taigi šių biologiškai pažangių dujų vartojimas yra pranašesnis ne tik aplinkos oro taršos prasme, bet ir veikia uždaru ciklu, neardo anglies dioksido žemės atmosferoje pusiausvyros, ir nedaro įtakos klimato pokyčiams“.
Alternatyvaus kuro rūšys
Transporto inovacinių technologijų asociacijos prezidento Ramūno Arimavičiaus teigimu, nors vandenilis yra viena švariausių alternatyvių degalų rūšių ir gali būti naudojamas kaip kuras, Lietuvoje jo nėra. „Šio kuro anglies dioksido išskyrimas yra nulinis – klimatui jis neturi jokios įtakos, tačiau gamybos technologijos labai brangios. Vandenilinius automobilius, dažniausiai eksperimentinius, kuria įvairūs gamintojai, o Vokietijoje, Italijoje yra ir vandenilio degalinių“, – sako pašnekovas.
Nors prekiaujantys tradiciniu kuru, pasak R.Arimavičiaus, nenori konkurencijos, Lietuvoje gaminamas ir biodyzelinas, ir bioetanolis.
„Lietuvos laukai jau geltonuoja nuo rapsų. Europoje jie pagrindinė biodyzelino gamybos žaliava. Rapsų aliejus, specialioje įrangoje yra paverčiamas biodyzelinu. Degalams sudegus variklyje, į atmosferą išskiriamas lygiai toks pat anglies dioksido kiekis, kuris buvo sunaudotas augant augalams, – pasakoja specialistas. – Bioetanolis – tai etilo alkoholis, pagamintas iš atliekų: runkelių, bulvių, grūdų, medienos, šiaudų. Naudodami tokius biodegalus, apsaugosime Žemę nuo visuotinio atšilimo“.
Elektromobiliai
Naujovių mėgėjai nė nemirktelėję atsako, kad ekologiškiausia būtų važinėti elektromobiliais. Tačiau R. Arimavičiaus nuomone, elektromobilis nėra mažiausiai aplinką teršianti transporto priemonė ir visiškai neturinti įtakos klimato kaitai. „Jei staiga visi automobiliai pasaulyje taptų elektriniai, tai taršos nuo to nesumažėtų, nes elektrą reikia pagaminti, o tam reikėtų didinti esamų elektrinių pajėgumus ir statyti naujas, – įsitikinęs pašnekovas. – Tai, be abejo, turėtų įtakos ir klimatui. Elektomobilių perspektyvos ne tokios ir šviesios. Nebent elektrą jiems gamintų vien atsinaujinantys energijos šaltiniai, kaip saulė, vėjas, hidroenergija, tačiau jokiu būdu ne iškastinis kuras“.
