Šį atradimą padarė daugiau nei 90 mokslininkų, kurie taip pat pranešė, apie mažėjantį jūros ledą ir tirpstančius ledynus, kaip rašoma independent.
Tarp 2011 ir 2015 metų Arktis šilo sparčiau, nei bet kuriuo kitu metu nuo duomenų rinkimo pradžios (maždaug 1900 metais). Sniego dangos kiekis sumažėjo perpus nuo 2000 metų, tai įrodo, kad temperatūra sparčiai kyla.
Pokyčių pasekmė yra ir kylantis jūros lygis, kuris pasaulyje auga greičiau, nei anksčiau manyta. Nauji skaičiavimai, atlikti Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos rodo, kad rezultatai beveik dvigubai didesni, nei 2013 m.
Kas kelis metus atliekami Arkties stebėjimo ir vertinimo tyrimai. Jų išvados, kuriose pateikta sniego, vandens, ledo ir amžinojo įšalo Arktyje suvestinė taip pat nedžiugina.
„Arktis, kurią matysime šio amžiaus viduryje labai skirsis nuo Arkties, kurią mes matome šiandien“, – sakė tyrimų koordinatorius Morten Skovgård Olsen.
„Pagrindinė žinia yra ta, kad Arktis nyksta“, – sakė Rafe Pomerance, apsaugos organizacijos Arktis 21 narys.
„Arkties likimas bei klausimas turi būti perkeltas iš mokslinių stebėjimų pasaulio į politikos pasaulį“,– pridūrė jis.
Antarktida taip pat tirpsta
Antarktidos žemynas, kaip ir Arktis praranda didelius kiekius ledo. Ankstesniais tyrimais buvo manoma, kad Antarktidoje kasmet prarandama apie 12 metrų ledo per metus. Tačiau šiemet Ala Khazendar iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje, Kalifornijoje ir jo komanda, naudodami naujas technologijas gavo stulbinančius skaičius to, kiek ledo iš tikrųjų prarandama kasmet. Skaičiai siekė 300 - 490 metrų prarasto ledo storio nuo 2002 iki 2009 m., kitaip, iki 70 metrų per metus.
„Jeigu aš naudočiau duomenis tik iš vieno šaltinio, nebūčiau patikėjęs, į ką aš žiūriu, nes ledo suplonėjimas buvo itin didelis. Tačiau dvi matavimo priemonės užfiksavo tokius pat duomenis“, – kalbėjo A.Khazendar.
Pasekmės
Sinoptiko, Naglio Šulijos teigimu, ledynams ištirpti reikės dar labai daug laiko. Tačiau, kai jie ištirps Lietuva taip pat pajus klimato pasikeitimus, kai kuriuos klimatologai pastebi jau dabar.
„Ledynams ištirpti dar prireiks daugybės metų, bet su jų tirpimu siejamas pasaulinio vandenynų lygio kilimas, kuris gali paveikti ir Lietuvą, bet dar nėra tiksliai žinoma, kokiomis proporcijomis vandenynų lygis kils. Baltijos jūra yra uždara, ji su Atlanto vandenynu jungiasi tik per Danijos sąsiaurius, taigi kokiu mastu ta vandens prietaka bus, ar turės įtakos Švedijos sniegynų tirpimas, ar neturės, duomenų apie tai, kol kas, nėra taip jau daug“, – kalba N. Šulija.
