Švietimo ir mokslo ministerijai ženkliai sumažinus biudžetą Moksleivių dainų šventei organizuoti, nemažai Lietuvos moksleivių chorų, ansamblių dalyvių ir vadovų pasijuto nereikalingi ir nusivylę tokiu valdžios elgesiu ir požiūriu.
Moksleivių dainų šventės rengėjai vienbalsiai teigia, kad dainų šventė yra geriausia pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo priemonė, o visos blogybės kylančios iš atsainaus valdininkų požiūrio į Lietuvą vienijantį tradicinį renginį.
Naujienų agentūroje ELTA trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje „Moksleivių dainų šventė: “Mūsų vardas Lietuva" piktintasi, kad Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai lėšų Dainų šventei nurėžimą argumentuoja 130 mln. Lt ministerijai sumažintu šių metų biudžetu ir būtinybe mokėti atlyginimus mokytojams.
„Buvome nuvažiavę pažiūrėti moksleivių dainų šventės Latvijoje – finansinė šventės išraiška prieš dvejus metus buvo 12 mln. Lt. Tuomet dar planavome 5–6 dienas savo šventei, kad vaikai galėtų pasidžiaugti švente ir po koncertų. Bet biudžetas vis menko, kol liko 4,8 mln. Lt šventei surengti – tai tikrai varganos ašaros. Bet įdėtas darbas, nupirkti kūriniai, manau, tą šventės atmosferą sukurs, yra naujų gražių atradimų. Gaila, kad negalėjom realizuoti savo gražių idėjų“, – apgailestavo Moksleivių dainų šventės direktorius Romualdas Kondrotas. Jo teigimu, nors Lietuvoje gyventojų mažėja, bet šokančių ir dainuojančių procentiškai netgi daugėja.
Rengėjai prisiminė, kaip praėjusių metų gruodį Švietimo ir mokslo ministerija neatsakingai paskelbė dėl lėšų stygiaus šiemet nerengsianti Moksleivių dainų šventės ir tuo labai įskaudino entuziastingai jos laukusius moksleivius.
„Kad Lietuvoje galėtų neįvykti Dainų šventė – šito aš nesuvokiau savo protu, man tai netilpo į logikos rėmus. To pasekmės, be abejo, atsispindės ir suaugusiųjų Dainų šventei, jos liks ir po šventės. Mes buvome jau pasiruošę rajonuose, repeticijų procesas buvo prasidėjęs – šventė buvo prikelta iš numirusiųjų, nes ji jau buvo palaidota visiškai. Pervažiavę Lietuvą pamatėme, kad maždaug trečdalis chorų Lietuvoje išnyko, manau, ta pati tendencija ir šokių ansambliuose. Pasakytas neatsargus sakinys, kad šventės nebus, atėmė iš jų motyvaciją – po metų laiko kantraus darbo tau pasako, kad ne, nereikia...“, – gūžčiojo pečiais Moksleivių dainų šventės Dainų dienos meno vadovas Raimondas Katinas.
Dainų švenčių fondo direktorius Juozas Mikutavičius buvo linkęs problemą įžvelgti ne piniguose, o valdininkų požiūryje į šią šventę. „Tarkime, 1924 m. rengiant pirmąją Dainų šventę, dar neturėjome lietuviškai kalbančios valstybės, buvome “biedni„, bet šviesūs žmonės sakė, kad atėjo laikas, kai galime savo šalyje, savo valstybėje dainuoti ką norime ir garsinti savo kraštą. Kalbame apie tradiciją, kuri yra pririšta prie valstybės – juk su Dainų švente atkūrėme savo valstybingumą. Turime tokį instrumentą, su kuriuo galime prieiti prie kiekvieno vaiko, prie kiekvienos šeimos, ir to niekaip nesugebam...“, – kalbėjo J. Mikutavičius, negailėjęs kritikos Švietimo ir mokslo ministerijai.
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys patikino, kad Dainų šventėje šįmet laukiama 20 tūkstančių dalyvių – jų skaičius nesumažintas, be to, pirmą kartą sostinės muziejai šventės dienomis svetingai atvers savo duris moksleiviams.
Tradicinė Moksleivių dainų šventė „Mūsų vardas Lietuva“ vyks Vilniuje liepos 6–8 dienomis.
Moksleivių dainų šventė „išaugo“ iš Lietuvos dainų ir šokių šventės tradicijos – nuo 1964 metų pradėta periodiškai rengti kaip savarankiška Lietuvos moksleivių dainų šventė.
