Penktadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigė, kad šiuo metu bendrojo ugdymo mokyklos dirba nuotoliniu būdu, tačiau svarstoma galimybė bent 2 savaites grįžti į mokyklas ir dirbti įprastu būdu.
Svarstoma, kad pradinukai grįžtų nuo gegužės 25 d., o pagrindinio ir bendrojo ugdymo mokiniai nuo birželio 1 d. Tam, pasak ministro, reikia sulaukti Vyriausybės sprendimo, kurio galima tikėtis kitą savaitę.
„Bent dvi savaites siūlytume mokykloms dirbti gyvai, jeigu jos tokias galimybes turėtų“, – sakė A. Monkevičius.
Ministras taip pat pažymėjo, kad mokyklų atvėrimas nebus privalomas – sprendimus priims ugdymo įstaigos.
Nereikalingas sprendimas?
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Sara Aškinytė naujienų portalui tv3.lt sakė, kad mokiniai šią žinią sutiko dviprasmiškai.
„Vieni mano, kad tai visai gera priemonė, nes nuotolinis [mokymasis] galbūt nėra toks veiksmingas, grįžus būtų galima tikslingiau mokytis. Kiti mano, kad tos dvi savaitės nelabai ką padės ir nelabai ką pakeis, o tik įneš papildomos sumaišties ir rizikos“, – teigė S. Aškinytė.
Mokytojų pozicija kiek griežtesnė. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas tvirtino, kad toks ministerijos sprendimas – visiškai nereikalingas. Pasak pašnekovo, sugrįžimas į mokyklas pačioje mokslų metų pabaigoje įneš per daug emocijų ir klausimų, į kuriuos, E. Milešino teigimu, niekas neatsakys.
„Yra ir rizikos grupės, vieni galės, kiti negalės, vieni ateis, kiti neateis…“ – svarstė mokytojų profsąjungos vadovas.
E. Milešino nuomone, šiuos mokslo metus derėtų baigti nuotoliniu būdu, tačiau jau dabar pradėti ruoštis tam, kaip atrodys mokymo procesas naujais mokslo metais.
„Dabar toks vaizdas, kad šis sprendimas yra dėl sprendimo. Reikia kažką pasakyti, bet konkrečiai nieko ir nepasakoma. Sprendimas atidaryti mokyklas, bet, kaip sakė ministras, jos gali būti neatidarytos, spręs kiekvienos įstaigos vadovas. Nemanau, kad čia yra sprendimas“, – ministerijos poziciją griežtai vertino E. Milešinas.
Sugrįžimas būtų psichologiškai naudingas
Vienas iš ministerijos argumentų leisti dviem savaitėms sugrįžti į mokyklas – karantino keliamos psichologinės problemos.
„Psichologai pataria, kad vaikams grįžimas į klases, pabendravimas su pedagogais gyvai, yra svarbus“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo A. Monkevičius.
E. Milešinas kritiškai įvertino tokį argumentą.
„Man susidaro toks įspūdis, kad bandoma ieškoti bet kokių argumentų tam, kad pateisintum savo sprendimus. Visiems dabar sunku, niekam šis karantinas nėra lengvas“, – tikino pedagogas.
Moksleivių atstovė atskleidė, kad pastebima, kad karantinas ir nuotolinis mokymasis atidengė bėdą – moksleiviai dažnu atveju lieka vieni, jiems trūksta bendravimo ir socialinio kontakto. S. Aškinytės nuomone, daliai mokinių sugrįžimas į mokyklą tikrai psichologiškai išeitų į naudą.
„Bet tikrai ne visiems to reikia. Mes čia turbūt kalbame apie rizikos zoną, vienišesnius moksleivius. Jiems tai tikrai būtų naudinga“, – įsitikinusi LMS pirmininkė.
Mokymasis nuotoliniu būdu
Nors dalis moksleivių įsitikinę, kad dvi savaitės gyvo mokymosi atstotų problematiškas nuotolines pamokas, naujienų portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai sutaria, kad šioje srityje matomas akivaizdus pagerėjimas.
„Pati pradžia buvo sudėtinga, sulaukdavome nusiskundimų ir buvo didelis sujudimas. Tačiau dabar ir mokyklos, ir mokytojai, ir moksleiviai priprato, atrado geriausias priemones. Tikrai matome, kad situacija gerėja. Ne visose mokyklose, bet kai kur tikrai pasiektas kokybiškas mokymasis nuotoliniu būdu“, – pasakojo S. Aškinytė.
E. Milešinas sutinka – nuotolinio mokymosi pradžia buvo itin sunki. Pasak jo, niekas nebuvo planuota, niekas nesitikėjo, tad ir pasiruošta tinkamai nebuvo.
„Bet per šiuos du mėnesius ir mokytojai, ir mokiniai priprato“, – tikino jis.
Profsąjungos atstovo teigimu, nuotolinio mokymosi metu pedagogų darbo krūvis išaugo dvigubai, o kai kurių net trigubai. Tačiau, pasak E. Milešino, trumpas sugrįžimas į mokyklą šios problemos neišspręs.
Nors, pašnekovo nuomone, nuotolinis mokymasis yra ir išliks iššūkiu, jei užkluptų antroji viruso banga rudenį, ir mokytojai, ir mokiniai tam būtų pasirengę.
„Jokių problemų tuomet neturėtų iškilti“, – įsitikinęs E. Milešinas.
Sprendimas dėl egzaminų įtakos neturės
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija penktadienį paskelbė dar vieną naujieną – abiturientai iki gegužės 18 d. galės atsisakyti dalies jau pasirinktų brandos egzaminų.
S. Aškinytės nuomone, šis sprendimas didesnio poveikio nedaro, nes moksleiviai, kurie ruošiasi stoti į aukštąsias mokyklas, žino kokių egzaminų jiems reikia, tad juos laikys, nepaisant karantino ar nuotolinio mokymosi.
„Galbūt šis pakeitimas daugiausiai įtakos padarys tiems, kurie apsigalvojo. Bet žinoma, kad kiekvienais metais galima neateiti į egzaminą, jei sugalvoji jo nelaikyti. Tiesiog bus pažymėta, kad neatėjai. Čia gal psichologiškai lengviau pakeisti savo sprendimą. Kažkokios didesnės įtakos tai tikrai neturės“, – tvirtino moksleivių atstovė.
Ministerijos koridoriuose buvo užgimusi ir dar viena naujovė dėl brandos egzaminų. Buvo siūloma leisti laikyti tik vieną egzaminą, norint gauti brandos atestatą. Tačiau ministerija galiausiai atsisakė šio siūlymo ir lieka galioti senoji tvarka – norintys gauti brandos atestatą, turės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinktą egzaminą.
S. Aškinytės teigimu, moksleivių nuomone, tai būtų buvęs labai rizikingas sprendimas, nes moksleiviai dažnai persigalvoja. Tad šiemet išimtine tvarka su vienu egzaminu mokyklą baigęs jaunuolis galėtų susidurti su sunkumais, jei, pavyzdžiui, nuspręstų į aukštąją mokyklą stoti kitais metais.
Visos švietimo ir ugdymo įstaigos uždarytos kovo 16 dieną šalyje paskelbus karantiną. Dvi savaites vaikai mokyklose atostogavo, o vėliau ugdymo procesas atnaujintas nuotoliniu būdu.
Brandos egzaminų sesiją numatyta pradėti birželio 22 dieną, o baigti iki liepos 21 d. Pirmasis stojimų į aukštąsias mokyklas etapas vyks iki rugpjūčio 18 d., antrasis turėtų baigtis rugsėjo 4 d., o mokslo metus aukštosioms mokykloms siūloma pradėti dar po beveik dviejų savaičių.
Norite pasidalinti savo nuomone apie tai, kaip turėtų būti baigti šie mokslo metai? Parašykite mums!
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
