Nuo gegužės pradžios Lietuvos kurortai naikina draudimą teikti apgyvendinimo paslaugas. Druskininkų ir Birštono viešbučiai bei privatūs apartamentai duris atvers gegužės 8 d., Palangos – gegužės 11 d.
Kyla daug neaiškumų
Infektologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Laiškonis teigė, kad Lietuvoje yra pakankamai nedidelis užsikrėtusiųjų ir susirgusiųjų COVID-19 skaičius, tačiau mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, esti kita problema – be simptomų sergantys žmonės.
Šie asmenys, anot profesoriaus, gali nejausti jokių koronavirusui būdingų simptomų, tokių kaip temperatūra ar kosulys, nežinoti, kad serga ir taip užkrėsti kitus žmones.
„Jei mes nežinome, ar žmogus užsikrėtęs ar ne, ir mes jam išnuomosime viešbučio kambarį, tai, vienas dalykas, neaišku, kiek laiko jis ten gyvens ir, ar pats nesusirgs. Kitas dalykas, labai neaišku, kas po jo atvyks, ar bus atlikta pakankama dezinfekcija, ar po jo atvykęs žmogus nesusirgs“, – svarstė pašnekovas.
Profesoriaus nuomone, klientus priimantys viešbučiai pirmiausia turėtų išsiaiškinti, ar jų darbuotojai nėra užsikrėtę koronavirusu. Taip pat, įstaigos turėtų itin atidžiai prižiūrėti maitinimą restoranuose ir valgyklose, į kurias suplūsta viešbučių svečiai. A. Laiškonis pabrėžia, kad ypatingai svarbi yra nuolatinė patalpų dezinfekcija.
„Yra labai daug reikalavimų, kurių viešbutis privalo laikytis, prisiimdamas atsakomybę“, – kalbėjo profesorius.
A. Laiškonis atkreipė dėmesį, kad didžiausia problema tapo globos ir slaugos įstaigos, kuriose užfiksuoti koronaviruso protrūkiai. Tai uždaros erdvės su daug žmonių, o viešbučiai, kaip sako A. Laiškonis, taip pat patenka į šią kategoriją.
Atostogų išsiilgusiems tautiečiams infektologas pataria verčiau rinktis kaimo turizmą, kur mažiau lankytojų, o ne didelius kurortų viešbučius, kuriuose apsilanko nemaži žmonių srautai.
„Ką galima žmonėms rekomenduoti, ką ir daugumoje šalių kol kas rekomenduoja, neplanuoti labai tolimų atostogų, nes dar labai neaišku, kaip viskas vystysis gegužės mėnesį, kaip pasikeis visa situacija“, – teigė profesorius.
A. Laiškonis atskleidė, ką patartų artimajam, kuris nuspręstų poilsiauti viešbutyje.
„Savo artimam žmogui nerekomenduočiau to daryti“, – tikino profesorius.
Viešbučiai nesulaukia reikalavimų
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Ližaitytė naujienų portalui tv3.lt teigė nesitikinti, kad tik šalies viešbučiams atvėrus duris, į juos iškart plūstelės tautiečiai.
„Tačiau, turint omenyje, kad jei oras gražus ir išvykimas į užsienį, kitas šalis, bus labai ribotas, tai lietuvaičiai matyt atostogas rinksis Lietuvoje. Ateityje turbūt tos apgyvendinimo įstaigos turės paklausą. Labai to tikimės“, – sakė E. Ližaitytė.
Nors viešbučiai ir gali priimti lankytojus, pasak pašnekovės, įstaigos nelabai žino, kokių reikalavimų jos turi laikytis. Pasak jos, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerija, klausdama, kokios yra valdžios rekomendacijos ir reikalavimai viešbučiams.
„Tokių reikalavimų apgyvendinimo įstaigoms kol kas neturime. Turime gerąją praktiką iš kitų šalių, viešbučiai vieni su kitais dalijasi. Tai bus labai kūrybiškas etapas“, – teigė E. Ližaitytė.
Pašnekovė pabrėžė, kad norėtų tokio pat aiškumo, kaip kavinės ir restoranai, kurių darbo sąlygos karantino laikotarpiu gana aiškiai reglamentuotos. Pasak jos, viešbučiai seks ir Pasaulio sveikatos organizacijos nurodytomis gairėmis, tačiau tikisi, kad bus sukurtos ir Lietuvai pritaikytos rekomendacijos.
Rekomendacijos viešbučiams – kaip ir izoliuojant emigrantus
Sveikatos ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad viešbučiai ir kitos apgyvendinimo įstaigos turi laikytis tokių pat reikalavimų, kokie viešbučiams buvo paskelbti tik prasidėjus karantinui. Nors šie reikalavimai apibrėžia iš užsienio grįžusių tautiečių saviizoliaciją, ministerijos atstovai teigia, šiomis rekomendacijomis viešbučiai ir kitos apgyvendinimo įstaigos gali vadovautis ir šiuo metu, kai priima svečius.
Ministerija rekomenduoja palaikyti mažiausiai 2 metrų atstumą nuo žmogaus;
maistą pristatyti į izoliavimo kambario prieškambarį, prieš tai įspėjus izoliuotą žmogų telefonu;
panaudoti indai paliekami prieškambaryje jų surinkimui; panaudotus indus plauti karštu vandeniu ir įprastiniais plovikliais arba indaplovėje;
personalui, tvarkančiam kambarį, rekomenduojama dėvėti medicininę kaukę ir pirštines;
rekomenduojama patalynę ir rankšluosčius keisti juos sutepus, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę;
patalynę, rankšluosčius skalbti įprastinėmis skalbimo priemonėmis 60–90 °C temperatūroje;
kasdien valyti dažnai liečiamus paviršius kambaryje, pavyzdžiui, naktinius stalelius, lovų rėmus.
Palanga, Birštonas ir Druskininkai apgyvendinimo paslaugų nebeteikė nuo kovo pabaigos, siekiant apsisaugoti nuo galimo koronaviruso plitimo.
Neringos savivaldybė dėl to spręsti paliko patiems paslaugų tiekėjams, motyvuodama tuo, kad į kurortą karantino metu daugiausiai atvyksta čia būstą turintys žmonės, todėl jiems ribojimai bet kuriuo atveju negaliotų.
