Nesitikėjau sulaukti atsakymo į pasvarstymus apie Lietuvoje įvedamą mokamą aukštąjį mokslą, pavadintus „Rusiją sulaikysim mokamu aukštuoju mokslu“, juolab kad nesiėmiau išsamiau gvildenti vadinamosios aukštojo mokslo reformos, apie kurią sklinda įvairiausių gandų, tačiau nei gairių, nei strategijos iki šiol nematyti.
Premjero Gedimino Kirkilo patarėja Giedrė Purvaneckienė nutarė paaiškinti visuomenei apie mokėjimo už aukštąjį mokslą būtinumą ir net jo filosofinę bei auklėjamąją reikšmę. Su išsakytais argumentais galima sutikti, tačiau galima juos ir ginčyti, kadangi tokius sprendimus turėtų grįsti ne filosofiniai išvedžiojimai, o aiškus politinio elito įsivaizdavimas apie visuomenės ir valstybės ateitį, visuomeninių santykių pobūdį ir siektiną žmogaus bei jo laisvių „kokybę“. Svarbu ir kitas dalykas, kokios yra socialinės mokesčio už mokslą įvedimo prielaidos ir kokios numatomos socialinės, ekonominės bei kultūrinės tokios reformos pasekmės. Apie tai dar neteko girdėti nė žodžio. Drįstu manyti, jog nieko ir neišgirsime.
Iš pradžių nustebau, atsakyme neaptikęs jokių konkretesnių žinių bei duomenų apie Lietuvoje vykdomos aukštojo mokslo reformos eigą. Neparemtas jokiais skaičiais bandymas pagrįsti mokėjimo už mokslą būtinumą: esą vis daugiau žmonių siekia aukštojo mokslo, „studentų skaičius auga greičiau nei biudžetas“, tad „visuomenė nebepajėgia padengti visų studijų kaštų“. Na, netikiu, kad studentų pastaruosius dešimtį metų daugėjo sparčiau nei augo biudžetas. Juk būtina atsižvelgti ir į emigracijos apimtį. Kita vertus, Lietuvoje, mažėjant gyventojų, o ekonomiką liberalizavus, valstybės valdymo išlaidos sparčiai didėjo ir tebedidėja. Klausimas, kodėl valstybei sparčiai turtėjant aukštasis mokslas tampa didžiausia problema, taip ir liko neatsakytas.
G. Purvaneckienė išsamiai nušvietė, kokia mokėjimo už mokslą sistema įdiegta Anglijoje. Neabejoju, jog jai žinomo ir kitų šalių aukštojo mokslo ekonomikos sistemos. Įdomu būtų sužinoti, kaip tvarkosi šioje srityje pagal gyventojų skaičių mums artimesnių šalių politikai, pavyzdžiui, Slovėnijos, Estijos, Norvegijos, Airijos. Gal praverstų ir Lenkijos bei Italijos patirtis. Anglijoje įvestą įmokų, paskolų ir kompensacijų sistemą autorė laiko pavyzdine, tačiau vis dėlto nedrįsta pasakyti, kokius tos sistemos elementus perima mūsų reformatoriai. Atkreiptinas dėmesys į tokį apibūdinimą: „Studijų įmoka – nuo 0 iki 3000 svarų per metus“. Vadinasi, išlaikyta ir nemokamo aukštojo mokslo galimybė. Jau nekalbant apie išplėtotą socialinės paramos besimokantiems sistemą.
Štai čia ir prieiname prie pagrindinio klausimo - kokią socialinės paramos bei kompensacijų sistemą, kuri padėtų ir neturtingiems siekti aukštojo mokslo, ruošiamasi įgyvendinti Lietuvoje? Nejau premjero patarėja, aktyviai dalyvaujanti rengiant mokslo ir studijų pertvarką, nieko apie tai nežino? Neįtikėtina. Tai gal ta sistema kol kas laikoma valstybine paslaptimi, kuria ruošiamasi priblokšti Lietuvos jaunimą bei jų tėvus.? Vargu bau. Drįsčiau manyti, jog kol kas negalvojama apie jokią lygių galimybių siekti aukštojo mokslo strategiją. Politikams svarbu studentų įmokos, o jau apie lygias galimybes bei kompensacijas jiems nėra nei reikalo, nei laiko galvoti. Juolab save socialdemokratais vadinantiems.
Premjero patarėja nepaneigė žinios dėl mokesčio už aukštąjį mokslą, vadinasi, Vyriausybė jau apsisprendė. Tačiau apie jokią paskolų bei rėmimo, taip pat ir lygių galimybių sistemą nekalbama. Tad darytina išvada, jog socialdemokratinė reforma sąmoningai pradedama nuo antro galo. Juk kiekvienam sveiko proto dar nepraradusiam piliečiui reformos eiga atrodo taip: pirmiausia paruošiama kompensacijų bei socialinės paramos sistema, ji pateikiama visuomenei svarstyti, o tada jau skelbiama apie įmokas, nes jos turi būti siejamos su visa paramos sistema. Paramos sistemai įtvirtinti reikalingi tam tikri įstatymai, o jiems priimti – laikas. Laiko reikėtų ir jaunimui bei jų tėvams suvokti reformos ir naujų sąlygų ypatumus. Dabartinės Vyriausybės „judesiai“ akivaizdžiai rodo – jai rūpi ne aukštojo mokslo ir studijų reforma, o vien mokestis už aukštąjį mokslą. Toks tad „socialdemokratų“ požiūris į jaunimą ir visuomenę. Apsidžiaugčiau suklydęs.
