Daugybė atmainos mutacijų privertė ekspertus sunerimti, ar susikurtas imunitetas senoms atmainoms bus atsparus ir naujajam variantui. Tarp jų – Stéphane'as Bancelas, „Moderna“ generalinis direktorius, kuris šią savaitę pasidalijo susirūpinimu, kad esamos vakcinos gali būti netinkamos kovojant su omikron atmaina.
„Manau, kad nėra tokio pasaulio, kuriame [efektyvumas] būtų tokio paties lygio <...>, kokį turėjome su delta [atmaina], – „Financial Times“ sakė S. Bancelas. – Manau, kad tai bus labai svarbu. Tik nežinau kiek, nes reikia palaukti duomenų. Tačiau visi mokslininkai, su kuriais kalbėjausi, sakė: „Tai nebus gerai“.
S. Bancelo nuogąstavimai yra susiję su tuo, kad daugelis omikron mutacijų yra smaigalio baltyme – viruso dalyje, kuria patenkama į žmogaus ląsteles. Iki šiol omikron atmainoje yra atpažinta apie 50 mutacijų, iš kurių 32 yra aplink smaigalio baltymą, o tai rodo, kad ši atmaina yra visiškai kitokia.
Atsižvelgdamas į omikron atmainos plitimą, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) pakeitė savo poziciją dėl sustiprinančiųjų vakcinos nuo koronaviruso dozių. Anksčiau siekę, kad vyresniems nei 50 metų asmenims būtų teikiama pirmenybė, dabar jie prašo visų vyresnių nei 18 metų suaugusiųjų pasiskiepyti trečiąją vakcinos nuo COVID-19 doze.
Tie, kurie gavo „Johnson & Johnson“ vakciną, turėtų palaukti du mėnesius, o žmonės, kurie gavo „Pfizer“ arba „Moderna“ vakcinas, turėtų palaukti šešis mėnesius.
Tačiau S. Bancelas prognozuoja, kad šios vakcinos nebus tokios tinkamos kovai su omikron atmaina, kaip buvo su delta ir kitoms ankstesnėmis atmainomis. Jo teigimu, kad atmainą įveiktume, reikės sukurti naują vakcinų gausą, jog būtų galima susidoroti su nauju COVID-19 vaiku, tačiau tai gali užtrukti mėnesius, kol tokia vakcina bus pagaminta ir išleista.
Smaigalio baltymas, veikiantis kaip viruso raktas į žmogaus ląsteles, taip pat yra pagrindinis S. Bancelui susirūpinimą keliantis veiksnys, nes nebuvo manoma, kad pandemijos metu taip anksti atsiras tiek daug mutacijų turinti atmaina.
Daugelis išreiškė nusivylimą, kad vakcinų nelygybė lėmė, jog SARS-CoV-2 siautėjo kai kuriose pasaulio dalyse, nes būtent toks nekontroliuojamas plitimas skatina naujų atmainų atsiradimą.
Tačiau S. Bancelas teigė, kad turtingos šalys yra labiau atsakingos už vakcinų kaupimą nei jas gaminusios įmonės.
„Tai daugiausia buvo turtingų šalių politinių sprendimų padarinys, – aiškino jis. – JAV mums buvo pasakyta, kad neturime kito pasirinkimo, kaip tik atiduoti 60 procentų savo produkcijos JAV vyriausybei. Tai nebuvo „Moderna“ sprendimas, tai buvo JAV vyriausybės sprendimas.“
S. Bancelo teigimu, kitos dvi savaitės bus labai svarbios nustatant, kokį mirtingumą sukelia mikron atmaina, ir ar esamos vakcinos yra tinkamos su ja kovoti. Skaitykite originalų straipsnį „Business Insider“.
