Alma MOSTEIKAITĖ
Alytaus miesto centre esančių daugiabučių gyventojai jau nuo pavasario mato buitinių atliekų konteineriuose per dieną po kelis kartus besirausiančią močiutę. Pasak alytiškių, garbaus amžiaus moteris atsistumia krepšius ant ratukų ir į juos iš konteinerių kraunasi įvairiausius daiktus. Kartais kažką valgo išsitraukusi. Susirūpinę žmonės labai prašė pasidomėti vargstančia močiute – gal ji neturi ko valgyti, gal yra benamė, galbūt kas nors jai padėtų. „Gaila seno žmogaus“, – užjautė miestiečiai.
Fotografijų albumą paliko ant konteinerio
Močiutės kelionė prie daugiabučių konteinerių prasideda nuo šių namų, esančių prie pat miesto centro, Vilniaus gatvėje. Moteris, stumdamasi ant ratukų pritvirtintą medžiaginį krepšį, o prie jo dar prisirišusi polietileninį, pasiramsčiuodama lazdele, ateina prie čia stovinčių buitinių atliekų konteinerių ir ima atidžiai juose raustis. Pasilenkusi konteineriuose atriša kiekvieną maišelį ir išvertusi jų turinį pasiima, kas reikalinga. Tąkart ji čia rado beveik pilną maišelį kruopų, kitame maišelyje dar buvo likę avižinių dribsnių. Priglaudė senolė ir rastą gabaliuką batono, išmestus sausainius. Kai iš vieno praplėšto maišelio pradėjo kažką čiaumoti, neištvėriau nepaklaususi, ar neturinti ko valgyti.
„Kokia čia viršininkė klausinėja? Aš nieko nevalgau, ieškau maisto savo katukams, va, kruopos, išvirsiu košės“, – piktinosi senolė. Šiukšles išnešęs vyriškis patvirtino, kad ji prie Vilniaus gatvės daugiabučių konteinerių dažnai per dieną ateina kelis kartus: „Baisiausia, kai kažką išsitraukusi ima valgyti, gali ir ligomis užsikrėsti. Gaila žmogaus.“ Stebint, ką senutė traukiasi iš išdraskytų maišelių konteineriuose, buvo keista matyti jos reakciją. Užkalbinta pyksta, o dirbdama savo darbą net nepaiso stebėtojų. Moteriai atnešus ir į konteinerį išmetus maišelį su knygomis, močiutė patikrino ir šį turtą. Ilgai vartė vieną fotografijų albumą. Neėmė, bet pavarčiusi padėjo ant konteinerio. Galbūt pagalvojo vėliau pasiimsianti, o gal paliko kitiems panašaus likimo konteinerių tikrintojams, kuriems albumas bus vertingesnis.
Susidomėjo rastomis kailių atraižomis
Pro daugiabučius Vilniaus gatvėje senolė, tempdama krepšius ratukuose, pamažu, sunkiai dėliodama kojas atėjo prie Užuolankos gatvėje esančių namų konteinerių. Čia ją labai sudomino viename sumestos kailių atliekos. Jas traukė, kratė dulkes ir dėjosi į krepšį. Stebimajai bandė sutrukdyti kita moteris, beveik bendraamžė, tik kur kas švariau apsirengusi, net pasipuošusi. Ji taip pat susidomėjo išmestomis kailių atraižomis. Tik šios jai, matyt, buvo per prastos – kelias apžiūrėjo ir vėl išmetė į konteinerį.
O nuo Vilniaus gatvės lydima senolė su lazdele ir ratukuose vežamais krepšiais toliau keliavo prie konteinerių Ligoninės gatvėje. Kadangi čia konteinerių daugiau, ir darbo turėjo daugiau. Neskubėdama darbavosi, kol išsirinko reikalingiausius daiktus. Vėl į maišus krovėsi išmestas maisto, medines atliekas. Jai netinkamas, išmestas šalia konteinerių, surinko ir sumetė į skirtą vietą. Moteris dar ilgokai pasišnekučiavo su jaunesne kolege, kuri pagaliu bandė išsitraukti butelių iš konteinerio stiklui. Tik nesėkmingai – ant pagalio neužkibo nė vienas butelis. Šios jaunesnės atliekų rausėjos kelias, kaip teko pastebėti, prasidėjo nuo tų pačių močiutės aplankytų konteinerių Vilniaus gatvėje – ji nešėsi paliktą fotografijų albumą.
„Man liūdna, ten einu, pasišneku su žmonėmis“
Dėl stebėtos senolės likimo sunerimę alytiškiai sakė matę, kad ji su prisipildytais krepšiais grįžta link Užuolankos gatvės individualių namų. Ir iš tiesų – pasidarbavusi konteineriuose prie daugiabučių ji parėjo į namus šioje gatvėje. Čia turi pusę individualaus namo. Nuo kelio iki pat namo durų pririkiuota įvairiausių rakandų – dėžių, medinių lentelių, butelių, kažko prikištų polietileno maišelių. Moteris rodė parsigabentas parketo atliekas, kurias sakėsi sukūrensianti, butelius nešianti parduoti. Kieme iš tikrųjų vaikštinėjo keturios katės, glaustėsi namo grįžusiai močiutei apie kojas. Kaimynystėje gyvenanti viena iš dviejų jos dukrų tvirtino žinanti apie mamos keliones prie konteinerių, tačiau negalinti nieko padaryti: „Gal ją taip veikia senatvė, nieko negaliu pasakyti.“ Pamačiusi besišnekučiuojant su jos dukterimi, senolė ėmė pykti, rėkti, kažkuo šią kaltinti.
„Aš namie turiu ko valgyti, vakar nusipirkau žuvį. Sau valgyti neieškau konteineriuose. Man liūdna, ten einu, pasišneku su žmonėmis“, – guodėsi senutė. Ji, 76-erių Česlava Tyčina, tvirtino prieš trylika metų palaidojusi vyrą, dabar neturinti su kuo bendrauti. Į Alytų atvykusi daugiau nei prieš trisdešimt metų, dirbusi su plokštėmis buvusiame eksperimentiniame namų statybos kombinate, gaunanti pensiją. „Mes lenkai iš Šalčininkų rajono. Ten melioracija nugriovė sodybą, gavom pinigų, Alytuj nusipirkom pusę namo“, – pasakojo. Paklausta, ar negalėtų nebevaikščioti raustis konteineriuose, ar jai ne gėda taip elgtis, vis kartojo: „Aš noriu pasivaikščioti, pabendrauti su žmonėmis.“ Ir dar atšovė: „Kokia čia gėda?“
Konteinerių rausėjai nebaudžiami
Alytuje prie daugiabučių namų konteinerių neretai, ypač rytais ir vakarais, sutiksi buitinių ir antrinių atliekų konteinerius verčiančių asmenų, dažniausiai jaunesnio amžiaus ir pusamžių vyrų bei moterų. Juos labiausiai domina stiklo atliekų konteineriai, mat čia išmetami alaus buteliai. Tačiau tokių konteinerių tikrintojų kaip stebėta močiutė – reta. Atliekas išmetantys alytiškiai, tikriausiai norėdami padėti po jas besirausiantiems asmenims, prie konteinerių padeda stiklainių su konservuotomis daržovėmis, drabužių, batų, kartais ir butelių nuo alaus.
Vadovaujantis miesto savivaldybės patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis, atliekų konteineriuose raustis draudžiama, už tai atsakingi savivaldybės specialistai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą gali bausti nuo įspėjimo iki 2 tūkst. litų bauda. Bet taip nesielgiama, nes nenorima vaikytis konteinerių rausėjų, o nubausti piniginėmis baudomis šie neturėtų iš ko jų susimokėti. Tad kuisdamiesi po konteinerius vieni taip leidžia laisvalaikį, kiti – ieško papildomo lito. Tik kaip atrodo miestas, po kurį šmirinėja atliekų konteinerių rausėjai, kurie šiandien niekam nerūpi?
