Daliai mokinių rugsėjo antroji netapo pirmąją pamokų diena: moksleiviai iš jų galėjo ištrūkti į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos prie Prezidentūros rengiamą mitingą „tautinių mažumų mokykloms apginti“. Naujasis Švietimo įstatymas tautinių mažumų mokyklose sustiprins lietuvių kalbos mokymą ir nuo 2013 suvienodins lietuvių kalbos bei literatūros egzaminus su lietuviškų mokyklų abiturientų lygiu.
(Papildyta 16.08) Sostinės savivaldybės valdininkai teigia, kad leidimas mitinguoti buvo išduotas mažesniam skaičiui žmonių nei buvo susirinkę. Sostinės pareigūnai taip pat skelbė, kad mitingo dalyvių skaičius gerokai viršijo tūkstantį. Tačiau savivaldybėje dirbantys valdininkai pabrėžė, kad tai nėra didelis nusižengimas.
Vieni atvažiavo patys, kiti – atvežti
Prie prezidentūros buvo galima išvysti daug moksleivių, tačiau šie į žurnalistų klausimus atsakinėjo nenoriai. Tuo ypač pasižymėjo jaunesni susirinkusieji. Paprašyti pasidalinti mintimis apie mitingo prasmę, šie purtydavo galvas, bėgdavo, vieną žurnalistą apšaukė provokatoriumi. Tai iš dalies galėtų paaiškinti vieno nepabijojusio pašnekėti dešimtoko atsakymas: paklaustas, kodėl dalyvauja mitinge, moksleivis iš Baltosios Vokės Elzės Ožeškovos vidurinės mokyklos (Šalčininkai) sakė „Atvežė ir atėjom“.
Nebuvo jam aišku ir prieš ką mitinguoja: „Sakė kažką, bet dabar nepamenu“. Kas organizavo jų kelionę į mitingą, dešimtokas nežinojo, bet mano, kad mokytojai. „Viena pamoka buvo. Po to sėdom į autobusą ir atvažiavom“, – aplinkybes aiškino moksleivis, kuriam kaip tik turėtų rūpėti egzaminų suvienodinimas. Maišiagalos Kungino Juzefo Obrembskio vidurinės mokyklos moksleiviai tikino čia irgi atvažiavę užsakytu autobusu. (Balsas.lt žiniomis, autobusus užsakė ir mokinių pristatymą organizavo Lietuvos lenkų sąjunga.)
Vienas dalyvis iš Rukainių tvirtino, kad šiandien vyko ekskursija į Vilniaus senamiestį ir jie netikėtai prisijungė prie vykstančio mitingo.
Kiti kalbinti dalyviai teigė, esą, visose lenkų mokyklose atšauktos pamokos. Vienas jau baigęs dvyliktą klasę mitinguotojas Balsas.lt žurnalistui sakė, kad viskas buvo suorganizuota per socialinį tinklapį „Facebook“. Vienuoliktokė iš Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos – neprisistačiusi po trumpos konsultacijos su suaugusiaisiais – teigė, kad nuo pamokų atleistos tik 11 ir 12 klasės. Tą patvirtino ir moksleiviai iš Maišiagalos Kungino Juzefo Obrembskio vidurinės mokyklos ir iš Trakų. Viena moksleivė tvirtino, kad jos motina gavo laišką, kuriame pasakojama apie penkių dalykų lietuvių kalba įtraukimą į programą. Tai, esą, ir paskatino ją dalyvauti.
Moksleivius neramina krūvis
Mitingo dalyvių požiūris į Švietimo įstatymo pataisą buvo nevienodas. Vienuoliktokė iš Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos tvirtino, kad naujoji programa yra per sudėtinga: „Mes nieko prieš, kad egzaminas būtų suvienytas. Bet tai daryti reikia iš anksto, nuo pirmos klasės, – tvirtino moksleivė. - Bus labai sudėtinga, vaikai negali taip visko išmokti“. Tarp kitų pakalbintųjų irgi buvo teigiančių, kad tokius pakeitimus reikia daryti ankščiau, kad ir nuo 5 klasės.
Vienas dvyliktokas iš Šalčininkų rajono Eišiškių gimnazijos buvo labiau ideologiškai nusiteikęs: „Nesakau, kad neturi gimtosios kalbos būti, – sakė moksleivis. - Bet knygos, pamokos turėtų būti lenkiškos, nes kitaip mūsų mokykla tik vadinsis lenkiška, bet bus lietuviška“. Jam trukdžių sudalyvauti mitinge nebuvo: iš pamokų jis esą paleistas, pačioje mokykloje vyko organizacija vykti į mitingą.
Suaugusieji mato politikų užgaidas
Šio moksleivio nuomonei pritarė ir mitinge kalbinti suaugusieji. „Naivu manyti, kad lenkus galima sulietuvinti, – teigė entuziastingai kalbėjusi Viktorija Jurkovlenic. - Tie, kurie savo vaikus leidžia į lietuviškas mokyklas, tikriausiai silpni, neturi protėvių šaknų“. Jos nuomone, naujasis Švietimo įstatymas yra labiau politinis žingsnis, skirtas „galbūt lenkus susilpninti, supriešinti“. Lietuvių kalbos, V. Jurkovlenic nuomone, vaikams „grūsti“ nereikia – Lietuvoje ir taip viskas lietuviškai, o vaikai ir iš draugų gali išmokti. Labiau reikia anglų kalbos, nes tada užsienio universitetuose galima mokytis. Lietuvoje, jos nuomone, su lietuvių kalba galima prasimušti tik turint ryšius.
„Koks lietuvis nemoka lietuvių kalbos? Tai čia ne lietuvis. Taip pat ir su lenkais“, – sakė Genovaitė Vimonc, turintį vertėjavimą studijuojantį anūką. „Kodėl reikia skriaust lenkus? Tegu žino savo kalbą“, - teigė moteris, besipiktinanti, kodėl lenkų mokykloje tik dvi savaitinės lenkų kalbos pamokos, o lietuvių – bent keturios. „Turim vaikų, kurie savo kalbos nežinos. Dabar išeina į gatvę ar sėdi prie kompiuterio – kalba lietuviškai arba angliškai, arba rusiškai“. Ji mano, kad visiems reikia gyventi draugiškai: lenkai su lietuviais kartu švenčia, džiaugiasi, o naujasis įstatymas yra tik politiko užmačia.
„O čia nėra absurdas, kad aš, lenkas, laikysiu lietuvių kaip gimtąją kalbą?“, – klausė Jaroslavas Kuvakovskis, vadinantis save Lietuvos piliečiu ir mitinge išsiskyręs atsinešta trispalve. Šalia mitinge dalyvausi, neprisistačiusi, bet irgi piliete save vadinanti moteris, teigė, kad lietuvių kalbos dėstymas nereikalingas: Lenkai ją ir taip moka, o įstatymas yra radikalų, kurių prisibijo Prezidentė, sumanymas.
Martynas Klimas
