Pamatyti, kaip per šimtmečius keitėsi įvairios sąmokslo teorijos ir kokį poveikį jos turėjo žmonijai, kviečia parodos „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“ organizatoriai. Paroda atvers duris rugsėjo 20 d. 18 val. Vilniaus Istorijų namuose.
Kaip pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus (toliau – LNM) generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė, poreikis Lietuvoje surengti tokią parodą kilo prieš kelerius metus. Pirmą kartą parodą sumanė ir parengė Lichtenau mieste veikiantis Dalheimo vienuolyno fondo LWL vienuolynų kultūros muziejus. Vėliau ši paroda keliavo į Liuksemburgą, kur buvo šiek tiek pakeista ir adaptuota, kadangi tuo metu pasaulyje jau siautė mirtinas koronavirusas.
Būtent Liuksemburge R. Kačkutė pamatė šią parodą. Tada ir kilo mintis ją atvežti į Lietuvą.
„Tačiau ši paroda yra visiškai kitokia nei paroda Vokietijoje ar Liuksemburge. Mes paėmėme pagrindą, tas pasaulines sąmokslo teorijas, ir jas papildėme lietuvišku kontekstu. Pavyzdžiui, jei kalbame apie raganų medžioklę ir sąmokslo teorijas apie raganas, ši paroda papildyta lietuviškai auditorijai mažai žinomu lietuvišku kontekstu – teismo procesais“, – kalba R. Kačkutė.
„Ši paroda turi ir visiškai atskirą lietuvišką sąmokslo teoriją – versijas apie Dariaus ir Girėno žūtį. Taigi pasaulinės sąmokslo teorijos yra užsienio kūrėjų darbas, o lietuviškoji dalis – mūsų parodos kuratorių ilgo mokslinio darbo rezultatas“, – priduria ji.
Tiesa, ne visi parodos eksponatai turi lietuviškų atitikmenų. Pavyzdys – sąmokslo teorijos apie 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristinį išpuolį Niujorke, kurios Lietuvoje nebuvo paplitusios.
„Rugsėjo 11-oji ir kitos dabartinės teorijos yra globalios. Lietuva nelabai išsiskiria iš bendrų kontekstų. Rugsėjo 11-osios atveju lietuviškų eksponatų neeksponuojame, tačiau tikriausiai daugelis atsimename, ką veikėme tą dieną ir turim savo nuomonę apie tai“, – kalba parodos kuratorė istorikė dr. Ina Ėmužienė.
Kai kurios sąmokslo teorijos „gyvena“ šimtmečiais
Vis dėlto daugelis sąmokslo teorijų net ir viduramžiais turėjo savo atgarsių Lietuvoje. Anksčiau jos fiksuotos knygose, rašytiniuose šaltiniuose. Anot I. Ėmužienės, net jei informacine prasme jos judėjo lėčiau, vis tiek ateidavo ir į Lietuvą.
Bene ryškiausias pavyzdys – sąmokslo teorijos apie žydus. Jos buvo ne tik globalios – antižydiškos sąmokslo teorijos turi ilgą istoriją, o pasaulyje dar ir dabar tikima tariama žydų tautos viršenybe.
„[Tai] prasidėjo nuo seniausių laikų, t. y. žydų kaltinimo, neva jie žudo krikščionių vaikus macams dėl kraujo. Mums beruošiant parodą ir kalbantis su kolegomis, mūsų amžiaus žmonės sakė, kad jiems močiutės pasakojo, jog tikrai yra taip – jos dar tiki ta sąmokslo teorija. Ja buvo gąsdinami net vaikai“, – sako I. Ėmužeinė.
Antižydiškos sąmokslo teorijos fiksuojamos nuo XV–XVI a. Kiek vėliau buvo išleisti Siono išminčių protokolai – sąmokslinė knyga, atvedusi iki nacizmo. Šiuos raštus naciai naudojo propagandai, skleisdami antisemitinius naratyvus. To pasekmė – Holokaustas.
„Todėl ir kalbame apie Holokaustą kaip apie reiškinį, kuris yra sąmokslo teorijų rezultatas“, – priduria parodos kuratorė.
Lietuviškoji sąmokslo teorija – apie tarpukario herojus
Lietuva turi savo sąmokslo teoriją. Tai – versijos apie lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūtį.
„Pati Dariaus ir Girėno žūtis nuo pat pradžių buvo apipinta sąmokslo teorijomis. Kai jų palaikai dar nepriklausomos Lietuvos laikais buvo parvežti ir ištirti, buvo paskelbta, kad jie žuvo dėl nelaimingo atsitikimo“, – tikrąją įvykių versiją primena I. Ėmužienė.
Tačiau nuo pat žinios apie lakūnų žūtį apie tragediją ėmė plisti įvairios legendos. Kai kuriuose ano meto Lietuvos piliečių teigiama, esą Dariaus ir Girėno lėktuvą pašovė paslaptingas naudos siekiančių vokiečių spindulys.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Dariaus ir Girėno palaikai buvo paslėpti. Remiantis rašytiniais šaltiniais, jie surasti 1958 m.
Tuomet sąmokslo teorijas apie dviejų lietuvių žūtį propagandos tikslais ėmė kurti sovietai. Įdomu tai, kad jie tragediją pateikdavo iš dviejų pusių. Nors antivokiški sovietai skelbė, neva lėktuvą „Lituanica“ pašovė vokiečiai, jie taip pat nepraleisdavo progos diskredituoti tarpukario Lietuvos, teigdami, kad valstybė nepadėjo savo herojams ir dėl to jie žuvo.
Parodoje lakūnų žūties istorija iliustruojama dviem karstais.
Kaip atpažinti sąmokslo teorijas?
Dabar daugiausiai sąmokslo teorijų keliauja internetu ir knygomis. Nors kai kurios knygos atrodo paremtos faktais, pradėjus juos tikrinti paaiškėja, kad jie nėra patikimi.
Vis tik daugiausiai pavojų slypi naujosiose medijose: interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose.
„Šiais laikais sąmokslo teorijos, netikros naujienos ir propaganda eina labai paraleliai ir dažnai susipina į vieną darinį, kuris trikdo ir verčia visuomenę susiskaldyti. Sąmokslo teorijos yra naudojamos kaip propagandos įrankis, siekiant sukelti neramumus įvairiose visuomenėse ir jos grupėse“, – kalba I. Ėmužienė.
Ir vis dėlto, kaip atpažinti sąmokslo teorijas?
Anot I. Ėmužienės, vienas iš pagrindinių požymių yra tikėjimas, kad egzistuoja aukštesnė jėga, kuri siekia užvaldyti pasaulį arba siekia sau naudos, todėl didžioji žmonių masė kenčia.
Kitas svarbus požymis yra tikrų ir melagingų faktų perpynimas tarpusavyje. „Tai turbūt geriausiai parodo sąmokslo teoriją: dalis faktų yra teisinga, kažkas yra interpretacijos ir tada jau privedama prie visiškai neteisingo teiginio“, – paaiškina R. Kačkutė.
Kitaip tariant, per sąmokslo teorijas bandoma rasti paprastų paaiškinimų sudėtingiems procesams, tokiems kaip pandemija, karas ar kiti įvykiai, kurie iš esmės keičia mūsų gyvenimą.
Deja, vaisto nuo sąmokslo teorijų nėra. Kauno technologijos universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad tikėjimas sąmokslo teorijomis yra panašus į tikėjimą dievu – nuo išsilavinimo ar kitų kriterijų nepriklauso. Visos visuomenės grupės yra vienodai imlios.
Todėl diskusija su sąmokslo teorijomis tikinčiais žmonėmis, pasak parodos organizatorių, yra sudėtinga.
„Bet tai nereiškia, kad nereikia apie tai kalbėti. Mes ir pasakojame, kaip sąmokslo teorijos konstruojamos, kad žmonės suprastų, apie tai, kaip jos veikia ir ką daro su mūsų sąmone. Kiekvienas gali patekti į tas pinkles“, – pažymi R. Kačkutė.
„Taigi pagrindinis uždavinys yra ne tik papasakoti apie sąmokslo teorijas, bet ir pasakyti lankytojui, kaip atpažinti tiesą nuo melo. Nes praktiškai visur naudojami tie patys metodai. Jeigu išmoksti juos atpažinti, tau iš karto turėtų užsidegti raudona lemputė, pamačius kažką panašaus socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje“, – priduria ji.
Ateityje sąmokslo teorijas kurs ne tik žmogus
Nors kai kurios sąmokslo teorijos atrodo kaip absurdiškas pokštas, ilgainiui jos gali pakenkti paties žmonėms ar net valstybių tarptautiniams santykiams. Prasidėjus karui Ukrainoje ir suintensyvėjus NATO orlaivių skrydžiams aljanso valstybėse, dalis Lenkijos gyventojų ėmė tikėti, kad lėktuvų „chemtreilai“ (lėktuvų paliekamos žymės) yra nuodingos medžiagos, kuriomis siekiama pakeisti žmonių DNR.
Dėl to Lenkijos vyriausybė ėmė platinti skrajutes su paaiškinimais, kad lėktuvų paliekamos žymės yra smulkios ledo dalelės, susiformavusios lėktuvo išmetimo sistemoje, šiam skrendant.
Nepaisant to, melagingas reiškinio paaiškinimas įtraukia tūkstančius žmonių, kurie ne tik skleidžia melą, bet ir atiduoda savo pinigus kitiems konspiracininkams.
„Žmonės išleidžia tūkstančius eurų, norėdami apsisaugoti. Perka tai, kas yra visiška nesąmonė, norėdami apsisaugoti, pavyzdžiui, nuo „chemtreilų“, – pasakoja R. Kačkutė.
Įvairių priemonių, skirtų „apsisaugoti“ nuo 5G ryšio iki lėktuvų kondensacijos pėdsakų, galima nesunkiai įsigyti internete. Sąmokslo teorijomis įtikėję žmonės tuos daiktus perka, o juos parduodantieji – pelnosi, savo prekėmis tik dar labiau didindami sąmokslo teorijų sklaidą.
Neramina ir tai, kad ateityje sąmokslo teorijų sklaidą gali padidinti dirbtinis intelektas. Tad gebėjimas atpažinti dezinformaciją, propagandą ir sąmokslo teorijas tampa kaip niekad svarbus įgūdis.
„Kaip istorikė sakau, kad mes turėtume mokytis atpažinti iš istorijos, kokie gali būti sąmokslo teorijų keliai. Kartais jos atrodo juokingos, atsiranda kaip pokštas, bet, kaip ir antižydiškų teorijų atveju, po kelių šimtų metų jos gali išsivysti iki labai baisių dalykų“, – įsitikinusi I. Ėmužienė.
Tarptautinė paroda „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“ veiks nuo 2023 metų rugsėjo 20 dienos iki 2024 metų gegužės 16 dienos Istorijų namuose, T. Kosciuškos g. 3, Vilniuje. Darbo laikas: antradienį, ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį 10–18 val., trečiadienį 10–20 val.
