Lietuvos miškuose dėl įsivyravusios sausros kyla didelis gaisrų pavojus. Šiemet jau įvyko per 180 gaisrų, išdegė daugiau kaip 100 hektarų miško.
Generalinės miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 28 dienos užregistruoti 183 miško gaisrai ir daugiau kaip 600 miškų urėdijų priešgaisrinių komandų išvykimų dėl gaisro. Miško gaisrai nuniokojo 105,5 hektaro miško ploto, iš jų 93 gaisrai kilo privačiuose miškuose, kur išdegė 74,2 hektaro miško. Pernai tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 31 miško gaisras, kurių metu išdegė 5,9 hektaro miškų.
Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad beveik visi pavasariniai miško gaisrai kyla dėl degančių pievų.
Didžiausi miško gaisrai kilo Jurbarko miškų urėdijoje, kur išdegė 36 hektarai Kalnėnų miško ploto, ir Varėnos miškų urėdijoje - 12 hektarų miško. Šie gaisrai, spėjama, kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.
"Tyčinis pievų deginimas išlieka labai rimta mūsų visuomenės problema. Šis vandalizmas rodo žmonių neatsakingumą ir neatsargumą. Deganti pieva gali sukelti miško, o kartais - net gyvenamųjų pastatų gaisrus. Ir patys pievų gaisrai padarys nepataisomą žalą gamtai", - teigė generalinis miškų urėdas B. Sakalauskas.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus Remigijaus Baniulio, pastaruoju metu kasdien kyla šimtai gaisrų.
"Dirbame padidėjusio pavojingumo sąlygomis, nuolat budi pareigūnai, kurie yra pasiruošę vykti į gaisravietes. Pastarosiomis dienomis tenka vykti gesinti 200-300 gaisrų per parą, iš kurių daugumą sudaro gaisrai atvirose teritorijose", - sakė R. Baniulis.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, savaitgaliui šalies miškuose prognozuojamas didelis gaisrų pavojus. Miškininkai ir gaisrininkai su nerimu laukia ilgojo savaitgalio, kada gyventojai suplūs į gamtą. Siekdami sumažinti gaisrų, kylančių nuo sausos žolės deginimo ir neatsargaus miško lankytojų elgesio su ugnimi, mąstą, miškų urėdijos įstatymu nustatyta tvarka apribos fizinių asmenų lankymąsi miškuose.
Valstybinių miškų urėdijų veiklos teritorijose esantys miškai, priskirti pirmajam gaisrų rizikos laipsniui, sudaro apie 38 proc., antrajam - apie 22 proc. ir trečiajam gaisrų rizikos laipsniui - apie 40 proc.
"Nei mes, nei ugniagesiai vieni patys nesugebėsime apsaugoti visų šalies miškų nuo gaisrų, kuriuos dažniausiai sukelia žmonės. Tad raginame gyventojus, vykstančius poilsiauti į gamtą, laikytis elementariausių priešgaisrinių taisyklių: nekūrenti laužų, nemėtyti ant žemės neužgesintų nuorūkų,, o pastebėjus degantį mišką ar pievą pranešti apie tai telefonu 112", - sakė generalinis miškų urėdas.
Kasmet dėl pievų bei miško gaisrų valstybė patiria dešimtis milijonų litų nuostolių. Statistikos duomenimis, gaisravietėse atvirose teritorijose kasmet patiria traumas arba žūsta žmonės, sudega dešimtys pastatų. Vien šiemet atvirose teritorijose rasti trys per gaisrus žuvę žmonės.
Miškai Lietuvoje užima daugiau kaip 2 mln. hektarų teritorijos, nepriklausomai nuo miško nuosavybės, priešgaisrine prevencija rūpinasi bei miško gaisrus gesina valstybinių miškų miškininkai bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento tarnybos.
Šalies miškų urėdijose yra per 120 priešgaisrinio stebėjimo punktų, iš kurių matyti visos miškingos teritorijos. Priešgaisrinei apsaugai miškų urėdijos kasmet skiria apie 5 mln. litų.
