Prieš kelias dienas Seimas skubos tvarka po svarstymo pritarė Miškų įstatymo pakeitimams dėl buvusių sodybų atstatymo. Numatoma patikslinti išimtis, kokiais atvejais miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis ir skaidyti privačią miško valdą, atidalijant jos dalį buvusiai sodybai atstatyti.
Jeigu pataisoms būtų pritarta, buvusieji savininkai ir jų įpėdiniai įgytų teisę atstatyti privačioje miško žemėje buvusias, bet neišlikusias sodybas.
Tačiau tam nepritaria visuomeninių aplinkosaugos organizacijų atstovai, raginantys nesukurti naujo precedento miškų ir paežerių urbanizavimui.
Gražūs iniciatorių ketinimai
Projektą rengusios Seimo narės Danutės Bekintienės teigimu, parengti pataisas ją paskatino tremtinio vaiko prašymas leisti atstatyti kolūkių nugriautą jo tėvų namą. Ji tikina, kad Lietuvos miškų teritorija nėra sumažėjusi, tačiau miškus reikia tvarkyti.
Ji taip pat tikina, kad gyventojų, turinčių dokumentus ir galinčių įrodyti, kad jų senelių sodybos stovėjo dabartinėje miškų teritorijoje, nėra daug, o miškai dėl sodybų nebus iškirsti, nes namui reikia nedaug vietos. „Dabar ten šabakštynai. Gerai, jeigu žmogus namą pasistatys ir sutvarkys aplinką“, – teigė D. Bekintienė.
Miškuose naujų pastatų nepridygs?
Aplinkos ministerija argumentuoja, esą, jokio neigiamo pokyčio aplinkai dėl to nebūtų, nes norinčių atstatyti sodybas būtų nedaug. Esą apribojimas, kad teisė atstatyti sodybas būtų suteikiama tik buvusiems savininkams ar jų įpėdiniams, užkirstų kelią prielaidoms stichiškai urbanizuoti miškus.
Seimo kaimo reikalų komitetas savo išvadose taip pat teigia nematąs nieko bloga, jeigu miške išdygs viena kita sodyba – esą „teisę atkurti buvusias sodybas įgis tik labai ribotas piliečių skaičius“: buvęs savininkas ir jo įpėdiniai – pirmos, antros, trečios eilės įstatyminiai paveldėtojai.
Aplinkosaugininkai: tai bandymas legalizuoti neteisėtas statybas
Nepritariantys naujų sodybų miškuose atsiradimui keturių visuomeninių aplinkosaugos organizacijų – Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijos, Žaliųjų judėjimo, judėjimo „Už gamtą“ ir ekologinio klubo „Žvejonė“ atstovai parengė kreipimąsi į Seimo narius.
Kreipimesi, kurį aplinkosaugininkai atsiuntė ir Balsas.lt redakcijai, nuogąstaujama, kad prisidengiant gražiais motyvais – kompensuoti patirtas praeities skriaudas tremtiniams – gali būti įteisinta galimybė stichiškam miškų urbanizavimui patraukliausiose teritorijose bei sukurtos įstatymų apėjimo „landos“.
Atkreipdami dėmesį, kad išskiriant vieną grupę žmonių būtų pažeidžiamos kitų žmonių teisės ir lūkesčiai, jie prašo nepritarti įstatymo pataisai, „kuri tenkina kelių šimtų, o gal tik kelių dešimčių piliečių interesus visos visuomenės interesų sąskaita“.
Aplinkosaugininkai visuomenininkai nuogąstauja ir dėl to, kad pataisos gali sukurti prielaidas stichiškai urbanizuoti paupius ir paežeres bei „legalizuoti statybas miškuose, imituojant jautrių visuomenei klausimų sprendimą“.
„Įstatymo papildyme nėra aiškiai nurodoma, kokiu būdu patvirtinti sodybos miške buvimo faktą. Jau dabar praktikoje yra daug pavyzdžių, kai, sodybos „buvimas“ yra pripažįstamas „liudininkų“ parodymais ar nevienareikšmiai traktuojamais archyviniais dokumentais“, – rašoma kreipimesi.
Aplinkosaugos organizacijų atstovai taip pat primena, kad siūlomos pataisos įteisintų dar didesnį nelygiateisiškumą, nes neįvertinta, kad dalies savininkų sodybos buvo dabartiniuose valstybės valdomuose miškuose, užstatytos kitais pastatais ar yra strateginių objektų teritorijose, o dalis žmonių negali atkurti savo nuosavybės teisių dėl to, kad žemė jau yra išdalinta kitiems ir įteisinta.
„Taip pat neįvertinta, kad statyti galima savininko vardu ir po to sėkmingai parduoti“, – rašo Lietuvos aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Kreipimesi, kurį savo atstovaujamų organizacijų vardu pasirašė Kęstutis Navickas, Rimantas Braziulis, Algirdas Knystautas ir Erlandas Paplauskas, Seimo nariai raginami nepritarti Miškų įstatymo projekto pataisoms ir „nesukurti naujo precedento miškų ir paežerių urbanizavimui bei taip apriboti bendro intereso tenkinimą". Jie siūlo norintiems pasistatyti naujus gyvenamuosius pastatus sudaryti galimybę turimą miško valdą iškeisti į laisvą žemės ūkio paskirties žemę, kur statyba nėra draudžiama.
Bando ne pirmą kartą
Panašias pataisas 2011 m. jau vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pakartotinio balsavimo metu pataisas, kurios būtų leidusios atstatyti ankstesnes miškuose buvusias sodybas ant pamatų, kurių buvimas įrodomas archyviniais dokumentais, atmetė ir Seimas. Įstatyme buvo įtvirtinta, kad statybos galimos tik miškuose esančiose laukymėse, kurios bus pripažintos žemėms ūkio naudmenomis.
Tam, kad dabar siūlomos įstatymo pataisos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
